Category Archives: Dalinuosi

Nevaikščiokit plika galva, kai sninga…

….nes nutiks kaip Dievo karvytei iš V.V. Landsbergio dainos ir kas nors nebegaus jūsų laiškų.

Žirafose yra kelios naujos kepurės.

DSC05571

Advertisements

Leave a comment

Filed under Dalinuosi, Reklama, Sumeistravau

Daugiau nei spalvų terapija

Širdis spurda iš grožio ir nerandu žodžių, tai tyliai dalinuosi.

Kaklapuošiai

Auskarai

Sagos

1 Comment

Filed under Dalinuosi, Reklama

Išvirkščia megztinio pusė

Katino reikalai aptvarkyti, galima grįžti prie mezgimo :))

IMG_4767.CR2

Štai kaip atrodo išvirkščia koriukų megztinio pusė. Nuotrauka būtų geriau ant žmogaus ir būtų geriau, kad būtų geresnė, bet dabar jau labai aistringai esu įsitraukusi į naujus mezginius ir nebesusikaupiu šito megztinio nuotraukoms. Bėda su išvirkščia puse buvo ta, kad nugaroje kaskart perkeltas siūlas. Teoriškai būtų galima apsimesti, kad taip ir turi būti, bet praktiškai labai akivaizdu, kad joks čia ne meniškas nukrypimas, o tik išvirkščiai apsirengtas megztinis. Problemos būtų galima išvengti ankstesnį siūlą nukerpant, kai imamas kitas siūlas, o vėliau pradžios ir pabaigos galus reikėtų dailiai suslėpti, kas kai kam ir nepavyksta (dailiai), ir labai nepatinka.

Bet man čia bėdos dėl perkeltų siūlų nebuvo jokios, nes turiu dailų indą su dar dailesnėm sagutėm, kurių man labai dosniai ir gausiai vis padovanoja Miadžikas (va čia). Jos sagos labai stebuklingos jau vien tuo, kad ką bemegzčiau, galiu tobulai priderinti spalvas. Šiuo atveju net buvau sudėjusi sagas pagal megztinio spalvas, bet paskui sumaišiau, nes man taip gražiau, mažiau primena parduotuvių rūbus :) Juostelę po sagomis numezgiau iš siūlo, kuris buvo vienas iš rankovių siūlų, tada prie jos prisiuvau sagas, o tada jau ją prisiuvau prie megztinio, prieš tai adatėlėmis prismaigsčiau, kad gerai elgtųsi.

5 Comments

Filed under Dalinuosi, kaip nusimegzti, Kaip pasidaryti, Siūlai, Sumeistravau

Labai gražiam katinui reikia namų

Gal kas ieško katinėlio-draugo?

IMG_4713.CR2

Katinas namus jau tikrai turi geruose namuose :))) valio valio! 

Papildymas: šiandien katino neradau, išvaikščiojau visą parką ratais, bet neradau. Gal jį jau kas priglaudė.

Papildymas 2: katino neberandu nuo penktadienio vakaro, tai matyt jau laimingas geruose namuose :) Bet jeigu kas pamatytų, tai parašykit, mes čia jau sugalvojom jo gelbėjimo operaciją, tik katino nebėr :))

Iš Bernardinų sodo išsikrausčius lauko kavinei benamiu tapo labai gražus ir be galo mielas katinas, jaunas (turbūt iki metų), nekastruostruotas. Iš figūros matyti, kad jam dieta kol kas nepakenks – labai gražiai įmitintas :) Kita vertus, dėl savo gražumo ir mielumo jau turi ne vieną ir ne dvi šėrėjas, atsigeria Vilnelėje. Bet čia tik kol kas. Tuoj žiema, kur jis vargšas tada :(

Vakar mačiau, kaip jis įsitaisė ant suoliuko šalia dviejų sėdinčių ir besikalbančių merginų. Tiesiog užšoko ant suoliuko ir įsitaisė prisiglaudęs prie vienos iš jų šono. Labai niurkomas nesileidžia, bando išsisukti, bet apskritai nebaikštus, elgiasi kaip koks naminis prie žmonių pripratęs katinas (gi kavinėj gyveno, turėtų būti kompaneiskas).

Gal kas tikrai ieško Draugelio :)

IMG_4712.CR2

IMG_4704.CR2

2 Comments

Filed under Aktualijos, Dalinuosi

E.

Buvo toks:

IMG_6572_medium2

Išardžiau iki margos viršutinės dalies ir tada iš tų išardytų (Drops Alpaca ir Delight) ir įvairių namuose prirankiotų papildomų (dar Drops Delight, Noro Flower Bed ir Lana Grossa Classic Tweed) siūlų išsiimprovizavo toks:

IMG_4171.CR2      IMG_4170.CR2

Tada sutikau Elvitą ir visam džiaugsme pažadėjau papasakoti bloge, kaip tokį maišą nusimegzti (todėl megztinio pavadinimas “E.”, dedikuota Elvitai, ir dėl įkvėpimo aprašyti, ir dėl jos fantastiškai gražių mezginių ir drąsos mokėti megzti.

Bet Elvita dar priminė mano pažadą prieš kokius metus papasakoti, kaip nusimegzti kažką tokio (siūlai – Rowan Tweed):

IMG_4175.CR2.

Dabar darbuojuosi prie to pirmojo maišo. Mezgu naują iš estiškos vilnos, vienas siūlas trijų, kitas – dviejų gijų, nes tokių buvo namuose:)))

Jei kas norit daugiau įspūdžių, kaip pasirinkti siūlus, o vėliau siaurinimą ar platinimą, paprašykit Mezgimo zonoje Sonatos papasakoti santrauką :))))

Jau numezgiau iki rankovių atskyrimo, tai liko nedaug. Ir tada bandysiu papasakoti vieną po kito.

Iš tikrųjų, tų modelių pasaulyje milijardai ir gal dar daugiau, ir aš neturiu nei gebėjimų, nei noro, nei suinteresuotumo dar aprašinėti labai konkrečiai kokį nors labai konkretų daiktą, aš moku tik numegzti va taip, iš galvos, be jokio žinomo plano ir turėdama nežinia, kiek siūlų (nors ir čia tik dėkingai susiklosto aplinkybės, va čia labai patinkantis straipsnis ta tema). Noriu bendrais bruožais aprašyti tik tada, kai jaučiu, kad tas daiktas teikia labai daug galimybių improvizuoti, keisti, derinti ir t.t.. Man atrodo, kad pagal šituos dvejus griaučius galima nesuvokiamą įvairovę numegzti, o kartu labai paprastu, gal net primityviausiu būdu.

tap kitko, norėčiau, kad nuotraukos nebūtų perkeliamos į supermamas ir osinkas :)

4 Comments

Filed under Dalinuosi, Kaip pasidaryti, Siūlai, Sumeistravau

Uogienė II

Dabar viriau uogienę iš vengerkų.

Slyvas iš vakaro pjoviau pusiau, išėmiau kaulą ir tada tas puseles dar kiek pasmulkinau, kiekvieną puselę į keturias ar šešias dalis. 1200 g supjaustytų slyvų užpyliau kiek mažiau negu kilogramu cukraus ir palikau nakčiai. Ryte slyvas išgriebiau kiaurasamčiu, sirupą supyliau į keptuvę, subėriau vieną pakelį prieskonių karštam vynui (pirkau IKI parduotuvėj), sirupą užvirinau, sumažinau kaitrą ir paviriau 20 minučių, kaitrą išjungiau, uždengiau dangčiu ir palikau iki pavakario. Pavakary  iš sirupo kiaurasamčiu išgriebiau tuos prieskonius, subėriau atidėtas slyvas ir vėl užvirinau, paviriau kokias penkias minutes, vėl palikau kelioms valandoms, ir tada po kiek tai valandų vėl užviriau ir dar penkias minutes paviriau, gale įmaičiau nepilną šaukštelį pektino, sumaišyto su keliais šaukšteliais cukraus. Gal slyvoms penktino ir nereikia, jos pačios, man regis, jo turi nemažai, jeigu nepernokusios. Įmaišius pektiną dar minutę ar dvi paviriau, nukėliau nuo kaitros ir išpilsčiau į stiklainius. Ir karštos, ir po nakties atvėsusios skonis man labai tinka. Šiek tiek jaučiasi prieskoniai, ir labai skaniai jaučiasi slyvų skūrelės.

6 Comments

Filed under Dalinuosi, Kaip pasidaryti, Sumeistravau

Uogienė

Šiandien pavyko baisingai skanią uogienę išvirti. Pirmą kartą gyvenime uogienes šiemet verdu, bet taip užkabino, negaliu atsidžiaugti procesu. Tai net imsiu ir pasidalinsiu, kaip viriau.

Uogienei naudojau geltonas kaukazines slyvutes. Nupjausčiau jas nuo kaulo, taip beveik spirališkai gavosi nupjauti, o kai kurie kaulai lengvai atsiskyrė, tai tas tiesiog pjoviau per pusę. 1200 g slyvelių be kaulų užpyliau 800 g cukraus ir palikau per naktį, pridengusi skiaute. Kitą dieną tą visą reikalą pamaišiau, nupyliau susidariusį sirupą į keptuvę (aha, aš keptuvėj verdu uogienes, ji tokia storu dugnu ir aukštais kraštais, labai patogu), įbėriau smulkiai supjaustytus 6 ar 7 lapelius šalavijo (parduotuvėj radau pirkti) ir užvirinau,tada viryklę išjungiau, bet dar kurį laiką tas sirupas kunkuliavo, nes viryklė elektrinė, ne iškart atvėsta. Po kokių 4 valandų dar kartą taip pat užvirinau ir išjungiau. O paskui dar po kokių keturių valandų į sirupą subėriau ir uogas (visą dieną jas laikiau šaldytuve, kad neprarūgtų), užviriau, kokias penkias minutes paviriau, išjungiau, nukėliau nuo viryklės ir įmaišiau šaukštelį su kaupu gryno pektino (be visokių krakmolų, konservantų ir kitų kakų), pektiną prieš tai sumaišiau su kokiais dviem-trim šaukšteliais cukraus. Gerai išmaišiau ir supilsčiau į stiklainius, užsukau ir apverčiau – sako, kad taip reikia :))

o kas liko, tai va taip virš kriauklės kaip koks Radžeš (čia toks personažas iš Big Bang Theory) ir suvalgiau – žveriškai skanu buvo, o aš uogienių beveik net ir nemėgstu. Nu labai pavyko. Aišku, nežinau, kas bus, kai ji pastovės :)))

Tai va, pasidalinau, kaip kokia kulinarblogų rašytoja :)))

O dar anksčiau labai panašiai žalius agrastus su apelsinais viriau.

O dar anksčiau slyvas su šokoladu, bet ta galiausiai pasidarė neskani, kažkiek primena saldainius “Obelėlė”, bet kažkaip neskanu, ir visa ragautojų komisija nusprendė, kad neskanu :/ Reikės turbūt per kalėdas išdovanot, indeliai gražūs, bus gera dovana :))

P.S. Va šitas daiktas labai tinka slyvučių kauliukams išimti, slyvutės būna kaip alyvuogės :) Antrą dalį slyvučių ruošdama uogienei sugalvojau pabandyti ir labai pasiteisino. Gal tiktų ir ta vyšnių kauliukų išėmimo mašina, bet patingėjau traukti ir bandyti.

2 Comments

Filed under Dalinuosi, Sumeistravau