Category Archives: 356

365/67

365/67 by infusionn
365/67, a photo by infusionn on Flickr.

Apsėdimas labai išūmėjęs.
Vakar vakare įbėgau namo iš traukinio, numečiau kuprinę ir iškart puoliau dažyti atsivežtą vilnos giją.
Pirmiausia dažiau Dylon Olive Green (žalios alyvuogės) spalva, gavosi gerai, bet paskui taip neįdomu buvo iškart gauti spalvą, kad dar įmarmaliavau Elephant Gray (pilko dramblio) spalvos :))) nu bet gerai, nesugadinau, spalva patenkinta. Ir siūlai neprisvilo.

Advertisements

16 Comments

Filed under 356, Siūlai, Sumeistravau

365/66

365/66 by infusionn
365/66, a photo by infusionn on Flickr.

Po ilgos, neskubios ir labai šeimyniškos vakarienės pas draugutę staiga sukrutome, kad reikia stot nuo stalo, greit nutvarkyti indus ir PULTI MEGZTI :)))

Bet kai pakilusi nuo stalo pasisukau į langą, vos nenualpau nuo saulėlydžio. Virš pat horizonto virš Kelno kabojo milžiniškas milžiniškas liepsojantis saulės rutulys, liepsnojo ir dangus virš horizonto. Net mezgimą kuriam laikui užmiršau ir negalėjau atsitraukti nuo dangaus, kol pagaliau nesutemo :)

na bet paskui labai gerai pamezgėme.

3 Comments

Filed under 356, Vaizdai

40 dienų dieta

365/64 by infusionn
365/64, a photo by infusionn on Flickr.

taip..užsirašome. dieta pradėta rugsėjo 5 d.

Taigi, tos dienos vakarą gavau nuorodą į va šitą tinklaraštį. Perskaičiau ir krizendama, ir, kartu, susigėdusi. Labai jau savąją Viktoriją atpažinau. Tik aš nepažįstu Svarbių Asmenų, kuriais meistriškai pasipuikuočiau. Bet visas tas pletkavimas, kritikavimas ir jautimasis Labai Protinga ir Tikrai Geresne labai nesvetimas. Net jei viskas vyksta tik mano mintyse :))
Tai, pagalvojau, kodėl gi neprisijungus. 40 dienų – nieko baisaus, ypač, kai jau pasiryžau fotkinti 365 dienas. (tarp kitko, tas įsipareigojimas buvo labai teisingas, bet gal kitą kartą apie jį).
Tą patį vakarą prieš miegą paskaičiau lietuvišką Žūrnaliūką, moterims ir apie moteris:)))) Jįjį užverčiau, užgesinau šviesa, pasiverčiau ant kito šonelio ir girdžiu besnūsdama savo Viktoriją: bet-eina-sau-kokie-tie-žmonės-ką-jie-sau-manosi-bla-bla-bla-bla. Bet tada Kažkas man niūkst į šoną – taigi apkalbinėjimo dieta, miegok neburbuliavus čia galvoj. O ką aš. Aš pagalvojau: oo, kaip gerai, nereiks vargti ir mokyti tuos aprašytus žmones gyventi, galiu ramiai miegoti. Lyg našta nuo pečių nukrito.
Paskui ryte kažkieno auskarus norėjau apkalbėti, paskui dar kažką, bet visus kartus susivaldžiau, pagalvojus, kad visiškai ne mano reikalas, ir ko man čia sukti galvą, tegul visi gyvena, kaip tik nori. Tik dabar taip sąmoningai pastebėjau, kad kiekvieną dieną man norisi kritikuoti, stebėtis, aptarinėti ir t.t. Niekada anksčiau nepastebėjau, kiek daug tam skiriu dėmesio ir net laiko. Kaip kišuosi į kitų reikalus, nors ir netiesiogiai. Landžiojant po Ravelry kyla pagunda milijonui žmonių pasakyti, kad aš tai daryčiau taip ir taip, o čia tai negražiai, kas čia per spalvos, oi kaip baisu, kam tokias baisybes megzti. Bet manęs niekas neklausia, kaip aš daryčiau, kažkas kažką nusimezgė sau, ir su manim tai niekaip nesusiję. Jei neturiu ką gero nuoširdžiai pasakyti, tai geriau išvis patylėti. Niekam tos kritikos nereikia. Nebent kas nors paprašo nuomonės iš šalies, bet čia jau kita daina.
Tas įsipareigojimas neapkalbinėti, nekritikuoti, nesistebėti ir nemokyti visų gyventi gerokai išlengvina mano egzistavimą, nors trunka tik kelias dienas. Na, sąlyginai išlengvina, nes turiu nuolat prisiminti, kad nebenoriu to daryti, tai kol kas vyksta tokia lyg kova tarp norėtojos ir nenorėtojos. Bet aiškiai jaučiu, kad tas nuolatinis Protingavimas  –  joks ne malonumas, tik įprotis ir tiek. Ir kad daug maloniau ką nors gero galvoti.

Jei po keturiasdešimties dienų būsiu atsikračiusi to įpročio, manau, gyvensiu dar džiaugsmingiau ir laimingiau.
Kuo labiau leisiu visiems būti, tuo labiau visi leis būti man. O man tik to ir reikia :) Būti sau.

Na, kas į kompaniją? :))

P.S. Prisiminiau, čia iš kitos operos, bet labai į temą. Jau seniau buvau sugalvojusi ir tai labai puikiai veikia – jei tik nori kam nors pasakyti ką gero, būtinai būtinai pasakyk, jei nori ką nors padrąsinti, būtinai padrąsink, bent šilta šypsena, negalvok, kad tai smulkmena ir ką-aš-čia-sakysiu-dar-pagalvos-kad-durna. Geri dalykai, net labai maži, visiems labai daug reiškia, net ir visiškai nepažįstamiems žmonėms, net jei kartais ir per drovu tai parodyti :)

8 Comments

Filed under 356, Aktualijos, Istorijos, Uncategorized

365/33

365/33 by infusionn
365/33, a photo by infusionn on Flickr.

taigis taigis kaipgis.
namie atidariau dažyklą ir visą dieną maišiau, matavau, mirkiau, viriau, maišiau, kraipiau galvą ir nesupratau:)))
spalva turėjo būti pilka, bet ta pilka nuo pat pradžių buvo mėlyna, tada dar įdėjau ružavos, o paskui tokios ryškios smaragdinės.
Lėkštėj siūlai dar šlapi. Išdžiuvę atrodo labai gerai, spalva tokia nenusakoma, kaip man labiausiai ir patinka:)) melsva, bet gerokai padūmavusi, jei labai žiūri, tai įžiūri ir pilką.
Dažus maišiau taip – Dylon Elephant Gray (1 dėžutė), Dylon Rose of Paris (1 dėžutė), Dylon Kingfisher (truputėlis, na kiek įbyrėjo vienu birstelėjimu).

Dabar dažau toliau, bus matyt, kas bus.
Ta pirma spalva man labai patinka, bet tam daiktui, kurį megsiu, netinka. Bent taip atrodė, kol nesumerkiau vėl į puodą. Dabar jau atrodo, ojojoj, tokia graži spalva buvo, taip gražiai būčiau buvus apliūdusį lapkritį:)) bet labai apėmė azartas, negalėjau susilaikyti.

o, tiesa, dar dažiau džinsus. Iš labai skaisčiai žydrų turėjo gautis beveik juodai pilki. Nesigavo. Bet spalva dabar labai gera, nes nusiėmė tas žydras skaistumas, ir dabar tokia murzina neaiški pilkšvai melsva.
Džinsams naudojau vieną dėžutę Dylon Elephan Grey.

Tai per antrą dažymą siūlus sugadinau:/ Įtariu, kad stipriai per staigia užkaitinau. Vakar gerokai silpnesnį karštį buvau nustačius ir kaito gal kokios pusantros valandos, kol pasiekė beveik virimo stadiją. O šiandien labiau pakaitinau ir siūlai susivėlė:/ na ką padarysi, be eksperimentų nieko nebus, o eksperimentų beveik nebūna be nuostolių :)

Na, nuostoliai ne tokie ir dideli. Siūlai jau sausi, tai pažiūrėjau, kad galima tą siūlą nuo siūlo visai saugiai atplėšti, ir siūlas nenukenčia. Susukus į kamuolį gal nė nepasakytum, kad buvo susivėlę ir sulipę. Tik va spalva. Pagrindinė tai graži, tik dėl nemaišymo ir per greito kaitinimo liko dėmių nuo naujų dažų ir vietomis atrodo, kaip šunio apmyžta. Bet net į negražiausią dalyką be išankstinių nuostatų įsižiūrėjus jis pasidaro gražus:))) tai ir man su tom dėmėm taip, išgražės, jei ką.

5 Comments

Filed under 356, Sumeistravau

365/27

365/27 by infusionn
365/27, a photo by infusionn on Flickr.

Puikiųjų Bluefaced Leicester (Mėlynsnukių Lesterio – vertimas mano:) ) avių vilnos siūlai. Nedažyti, bet bus dažomi mano virtuvėje. Labai mėgstu šitų avių siūlus dėl jų švelnumo, šilkiškumo ir vilnoniškumo:)) siūlas švelnus, nekandus, ir už merinosų siūlą (irgi nekandų) jis milijoną kartų gražesnis :)

Va čia galima gauti, jei dar kam prireiktų. Gavau per kokias dvi dienas nuo nusipirkimo dienos, nes nesupratau, kas ten pašto spintelėj, bo nesitikėjau taip greitai.

Tik prie nurodytos kainos reikia pridėti PVM – 7 eurus ir kelis centus, taip pat siuntimo išlaidas, irgi 7 eurus ir kelis centus. Nesuprantu, ar tie siūlai brangūs, ar pigūs, ar nuosaiki jų kaina, bet tikrai gražūs. Tikiuosi dažydama nesubjaurinsiu jų:/

2 Comments

Filed under 356, Aktualijos

365/6

365/6 by infusionn
365/6, a photo by infusionn on Flickr.

Nebenoriu megzti! Noriu siuvinėti! – tarė meška ir išėjo pirkti lino.

Bet kaip aš įgūdžius praradau. Nebegalėjau prisiminti, kaip ten tas linas pagal tankumą numeruojamas, kokius žodžius vartoti kalbant apie siuvinėjimą, kaip apsiskaičiuoti, kokio dydžio lino skiautės reikia…uuuffff. Su guglu pasikonsultavusi kiek labiau susivokiau su tais lino numeriais. O kai parduotuvėj pamačiau tą liną iš Z (Zwai-smth) raidės, tai išvis nudžiugau.

Bet kaip apsiskaičiavau, kad tam mažam vaizdeliui reikia ištisų metrų medžiagos į plotį ir į ilgį- neklauskite. Kažkodėl man nekilo įtarimas, kad audinio daugmaž visai kambario sienai uždengti užteks, o vaizdelis tai mažas. Ai, nieko tokio, pravers prie ūkės tas linas. Pasirinkau ir rekomenduojamą DMC siūlo spalvą. Ruda. 3371. Nu spalva kaip spalva, bet kažko negraži nors tu ką. Parduotuvėj nepatikėjau, kad man ji negraži, bo kažkada, gerai acimenu, ji man buvo graži. Kai arklį siuvinėjau.

Parėjau, išsiklojau pusę buto tuo nusipirktu linu, ir galvoju, fak…kur aš tokį milžinišką paveikslą kabinsiu. Ir išvis, kam jis reikalingas. Kaip koks kilimas ant sienos. Bet tada prisiminiau, kad prieš milijoną metų mačiau tą vaizdelį išsiuvinėtą, nu mažas jis buvo. Biški apsiraminu, kad nereikės kilimo ant sienos kabinti. O tada dar prisimenu, kad vaizdelis kalėdinis ir išvis nebus niekur kabinamas. Bus prieš kalėdas ištraukiamas iš kur nors ir iškilniai padedamas ant komodos, kurią ketinu nusipirkti anksčiau ar vėliau.

Su ta mintimi patraukiu ne virtuvėn sasyskų šildytis, bet adatos sekcijoj ieškotis. Pradedu siuvinėti. Nu negražu. Siūlas negražus, lino spalva negraži, nors šiaip graži, tik va tam siūlui ir vaizdeliui negraži. Pagalvoju – ai, kam nors padovanosiu, jei bus negražu:))) ir pasiuvinėju trečią kryžiuką. Pasiuvinėjau visų penkliolika, ir supratau, ne, netiks ir dovanoti:))) (draugutės čia lengviau acikvėpia).

Nu tai nusprendžiau nesiuvinėti.

Bet tada pagalvojau, reikia pasikuisti po spintas. Ir randu milijoną lino, dar iš Briuselio atsivežto, į kurį iš Vilniaus atsivežiau – jeistaiganorėčiausiuvinėti. Randu gražių spalvų. Tada dar labiau pasikuičiu ir randu maišelį šilkinių siuvinėjimo siūlų. Na gerai, gal ten labiau kaltūnas nei maišelis, bet siūlai šilkiniai. Iš kaltūno išraunu tris naujas nepradėtas gijas – gražiai pilką, nei violetinę nei juodai mėlyną ir, aciprašant, beveik trydos neaiškios spalvos. Trečiasis atkrinta iškart, nes miestai tokių spalvų NEBŪNA. Tas violetinis juodai mėlynas irgi miestui netinka. O tas pilkas tinka labai, tik siūlo beveik nesimato ant pasirinkto lino, bo spalvos jųdviejų beveik vienodos. Bet nusprendžiau, kad taip dar gražiau, kai beveik nesimato. Nu ir gal siuvinėsiu. Jei siūlo neužtektų, mačiau, kad tokios spalvos yra pirkti. Aišku, nesitikiu, kad ji bus identiška po tiekos metų, nabettačiau vis tiek to siuvinio ant lino beveik nesimato, tai nieko tokio, kad spalvos ir skirsis:)))

Aha, pamiršau pasakyti, kad siuvinėsiu Betliejų, visą viena spalva. Pradėjau nuo to kampo, kur Kūdikėlis dar negimė, pagalvojau, kad gražiausia dalis bus prieš pat Kalėdas siuvinėjama.

O jūs jau ruošiatės Kalėdoms, aaaa????? :)))

14 Comments

Filed under 356, Aktualijos

356/5

356/5 by infusionn
356/5, a photo by infusionn on Flickr.

Visai kaip gyvenime.
Uždarome langines nuo triukšmo, mašinų ūžimo, vagių ir kitokių pikta menančių, žibintų šviesos naktį, smalsių žvilgsnių…
Ir gyvename bijodami jas praverti.
O jei tik pravertume. Jei tik atsikratytume baimių.
Galbūt baisu iškart daug šviesos, galima praverti truputį, kad pro tarpelius šiek tiek jos pamatytume, priprastume, išdrąsėtume. O paskui daugiau ir daugiau. O tada gal ir nebesinorės visko taip saugotis. Ir gyventi bus šviesu.

Linkiu šviesios savaitės :)

Leave a comment

Filed under 356