Kitaip

Einu ryte – vėjas, lietus, šalta. Susigūžusi kad skubu kad skubu, skėčiu bandau apsisaugoti nuo visko, ir norisi greičiau į kokią nors patalpą patekti.

Tada atsipeikėju ir pamatau save iš šalies, matau, kad manęs nėra nei čia, nei dabar. Nieko nejaučiu, nes tik galvoju: fui-bjauru-šalta-noriu-namo-fui-bjauru. Pamačiusi išsitiesiu, nebesidengiu skėčiu, leidžiu vėjui liesti veidą, imu jausti kaip kvepia lietus ir žolė, jau ne šalta, o gaivu, noris kvėpti kvėpti tos gaivos, diena be galo graži tampa. Einu vėjyje ir nebegalvoju. Ir tada viskas kitaip.

Advertisements

1 Comment

Filed under Pagalvojau

One response to “Kitaip

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s