Uogienė III

Per Tomą mano uogienių manija atkuto. Taigi iš jo sužinojau apie tkemali. Paguglinau, kas-čia-do-daiktas ir ėmiausi virti pagal šitą įrašą. Siaubelis, kaip skanu gavosi. Jau karštas buvo skanu, bet po trijų-keturių pakentėjimo dienų atsidariau vieną stiklainėlį paragauti, visą jo turinį ir suvalgiau vienu prisėdimu. Paskui į svečius atėjo Irina ir dar vieno turinį suvalgėm, žiemai liko vargingi du stiklainėliai. Bet turgelyje dar užmačiau kaukazinių raudonų slyvučių, nes mūsų kaime jau nebėra, ir nusipirkau visus ten buvusius tris kilogramus. Dabar dar daugiau paguglinau angliškai apie tą padažą, susidariau bendrą įspūdį ir vėl virsiu. Siaubaz, kaip skanu.

(O kol neužsiėmiau dar tom raudonom slyvelėm, keptuvėj kunkuliuoja vengerkos su aitriąja paprika ir cinamono lazdelėm).

P.S. nusipirkau knygą “Konservavimas. Smaližių receptai“, tai ten vis rekomenduoja verdant uogienių sirupą, o gal ir pačias uogienes, dėti vyšnių arba serbentų lapų, nežinojau apie tai.

Advertisements

2 Comments

Filed under Sumeistravau

2 responses to “Uogienė III

  1. tai vis ruduo kaltas ! kai uzvercia mumis savo gérybém, tai neturi zmogus kur dingti: knisiesi po visokius receptus, ir stovi paskui prie viryklés, pries tai stiklainiuku prikaupes. o dar internetas irgi kaltas. vis paskaitai, kad tas kazko priviré, anas kazka uzkonservavo, trecias tai isvis pasileido: ne tik isviré ir uzkonservavo, bet dar ir aprasé, ir kartais net nuotrauku pridéjo, nenaudélis. kaipgi paskui isbusi ramiai, pats neprivires, m ?

    P.S. ainu skaityt, kas tas tkemali yra, gal ir man jo reik ?

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s