Uogienė

Šiandien pavyko baisingai skanią uogienę išvirti. Pirmą kartą gyvenime uogienes šiemet verdu, bet taip užkabino, negaliu atsidžiaugti procesu. Tai net imsiu ir pasidalinsiu, kaip viriau.

Uogienei naudojau geltonas kaukazines slyvutes. Nupjausčiau jas nuo kaulo, taip beveik spirališkai gavosi nupjauti, o kai kurie kaulai lengvai atsiskyrė, tai tas tiesiog pjoviau per pusę. 1200 g slyvelių be kaulų užpyliau 800 g cukraus ir palikau per naktį, pridengusi skiaute. Kitą dieną tą visą reikalą pamaišiau, nupyliau susidariusį sirupą į keptuvę (aha, aš keptuvėj verdu uogienes, ji tokia storu dugnu ir aukštais kraštais, labai patogu), įbėriau smulkiai supjaustytus 6 ar 7 lapelius šalavijo (parduotuvėj radau pirkti) ir užvirinau,tada viryklę išjungiau, bet dar kurį laiką tas sirupas kunkuliavo, nes viryklė elektrinė, ne iškart atvėsta. Po kokių 4 valandų dar kartą taip pat užvirinau ir išjungiau. O paskui dar po kokių keturių valandų į sirupą subėriau ir uogas (visą dieną jas laikiau šaldytuve, kad neprarūgtų), užviriau, kokias penkias minutes paviriau, išjungiau, nukėliau nuo viryklės ir įmaišiau šaukštelį su kaupu gryno pektino (be visokių krakmolų, konservantų ir kitų kakų), pektiną prieš tai sumaišiau su kokiais dviem-trim šaukšteliais cukraus. Gerai išmaišiau ir supilsčiau į stiklainius, užsukau ir apverčiau – sako, kad taip reikia :))

o kas liko, tai va taip virš kriauklės kaip koks Radžeš (čia toks personažas iš Big Bang Theory) ir suvalgiau – žveriškai skanu buvo, o aš uogienių beveik net ir nemėgstu. Nu labai pavyko. Aišku, nežinau, kas bus, kai ji pastovės :)))

Tai va, pasidalinau, kaip kokia kulinarblogų rašytoja :)))

O dar anksčiau labai panašiai žalius agrastus su apelsinais viriau.

O dar anksčiau slyvas su šokoladu, bet ta galiausiai pasidarė neskani, kažkiek primena saldainius “Obelėlė”, bet kažkaip neskanu, ir visa ragautojų komisija nusprendė, kad neskanu :/ Reikės turbūt per kalėdas išdovanot, indeliai gražūs, bus gera dovana :))

P.S. Va šitas daiktas labai tinka slyvučių kauliukams išimti, slyvutės būna kaip alyvuogės :) Antrą dalį slyvučių ruošdama uogienei sugalvojau pabandyti ir labai pasiteisino. Gal tiktų ir ta vyšnių kauliukų išėmimo mašina, bet patingėjau traukti ir bandyti.

Advertisements

2 Comments

Filed under Dalinuosi, Sumeistravau

2 responses to “Uogienė

  1. Skaniai susiskaitė. Reikės pabandyti slyvutes su šalavijais. Tikiuosi, kad jų dar liks, nebus visos supuvusios kitą savaitę. Beje, aš buvai išmokyta uogienes visuomet uždengti pledu, kad lėčiau atvėstų. O apvertinėju tik kompotus, kad matytųsi, ar neina oras ir ar gerai užsidarė. Uogienes paprastai tikrinu žiūrėdama, ar užsukamo dangtelio centras įsitraukė.

    • Agne, gal priklauso nuo vietos, bet pas mus kaime kol kas tik ant vieno medžio jau daug prinokusių, o dar bent keli medžiai su žaliomis slyvelėmis, aš ir pati kitą savaitę ketinu dar paskinti :)

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s