Šį pavasarį pas mane užgimė megztų nėrinių. Kol kas batsiuvys be batų – visos skaros padovanotos, bet labai labai noriu ir sau. Ateis eilė vieną dieną ir batsiuvio batams :)
Alinos Appasovos sukurta skara:
Jenny Johnson Johnen sukurta skara:
ir dar viena to pat modelio skara, iš tų pačių siūlų, tik kita spalva ir tankiau megzta:
Visos trys megztos iš plonyčio siūlo, 70 pr0c. alpakos vilna, 30 proc. šilkas.
galtaupakeliui 
ojergutėliau, atrodo kaip iš to gerojo baroko (ar kokio ten kitokio) amžiaus, kai dėl nežmoniško grožio niekas neskaičiavo laiko ir jėgų! beprotiškaifantastiškai
kad žinok čia nebuvo nei laiko, nei pastangų :))
man atrodo, aš apskritai mezgu be jokiausių pastangų :)) dažnai net nesuprantu, iš kur tie daiktai atsiranda
nuostabaus grozio skaros…
va čia tai tikri Karalienės Anos (oi, Daivos) nėriniai… grožis ir prašmatnumas. Man irgi kilo noras Echo Flowebed pakartoti iš plonyčių siūlų…
žinok verta, visai visai kitas jausmas :)
labai lengvos skaros, bet kartu labai gražiai krenta, šilkas to malonaus sunkumo suteikia pūkeliui :)
Optimistė… (čia dėl batsiuvio batų)
O skaros labai gražios. Pasisekė dovanų gavėjoms.
na ne, daugiausia sau mezgu, tik tuos plonus siūlus labai neseniai atradau, nespėjau dar :)
kitiems aš labai mažai mezgu, nesu linkusi visų apmegzti ir apdovanoti vien todėl, kad moku megzti :)