Linkėjimas

Vis kartoju ir kartoju, kad elementariausioj kasdienoj, jei tik žiūri į ją stebėtojo akimis, gali matyti daug svarbių dalykų, padedančių kokybiškai gyventi toj elementarioj kasdienoj :)

Paskutinėmis anų metų dienomis akis užkliuvo už knygos lentynoje. Ta knyga toje lentynoje kokius septynerius-aštuonerius metus stovėjo nejudinama ir pamiršta. Nes prieš tuos visus metus ją nusipirkusi ir atsivertusi nusprendžiau – banali, primityvi, ne-tai-ko-tikėjausi, ir-šiaip-šūdas. O pirmomis šių metų dienomis pagaliau vėl ją atsiverčiau, kažkur bet kur, ties maždaug viduriu. Ir širdis nudžiugo, taip tie sakiniai jon ėjo. Neskaičiau visos iš eilės, varčiau bet kur ir vis skaitinėjau. Ir noriu perpasakoti vieną labai trumpą mintį.

Autorius rašo, kaip vienu metu labai daug laiko skirdavo pokalbiams su Dievu. Vis pasakojo Jam ir pasakojo, prašė patarimų, pagalbos, vėl pasakojo. Kol vieną dieną susivokė, kad tiek daug bendraudamas su Dievu Dievui visiškai nesuteikia galimybės atsakyti. Ir nuo to susivokimo dabar kas rytą kažkiek laiko pabūna labai tylus, jei Dievas norėtų jam ką nors pasakyti.

Žmonės labai daug tuščių pastangų deda nuolat galvodami, svarstydami, spręsdami, kovodami, siekdami, ieškodami, nerimaudami užuot bent kiek pabuvę tyliai, kad galėtų ateiti tikri atsakymai ir tikri sprendimai :) Be jokių pastangų, be kovos, tik nutilus ir nurimus.

Sau ir visiems linkiu vis prisiminti nutilti ir paklausyti – gal Dievas (kas jis mums kiekvienam bebūtų) nori ką nors pasakyti.

O apie tos elementarios kasdienos pamokas – ir vėl gavau priminimą, kad, pirmiausia, nereikia klijuoti etikečių, nei sau, nei kitiems. Antriausia, kad nereikia įsikibus laikytis įsitikinimų. Jais reikia (jei ne nuolat, tai bent retkarčiais) abejoti, jų lengvai atsisakyti, ir gerokai atviriau gyventi. Kasdiena, net pati elementariausia, tampa daug gražesnė :)

P.S. Knyga.

Advertisements

1 Comment

Filed under Pagalvojau

One response to “Linkėjimas

  1. Kai zmogus kalbasi su Dievu – tai malda, o kai Dievas su zmogum – tai jau sizofrenija… pardon uz kvaila humora :)
    Siaip jau su daug kuo sutinku. Labai svarbu isiklausyti i save, nutilus ir nurimus. Zmones paprasciausiai nebeturi tam laiko, nes reikia lekti visur ir viska suspeti, o ir negerai buti ramiam ir tyliam, nes – kaipgiciataip?? – tada esi neaktyvus ir neveiklus, t.y. nesiuolaikiskas !
    Oi kaip man patinka buti tai “nesiuolaikiskai”…

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s