Sunkumas

Vienas dalykas visad būdavo mįslė. Kai per kokias nors asociacijas prisimenu vieną ar kitą laiką, kai buvo ištikęs koks nors emocinis sunkumas – mažesnis, didesnis ar iš kojų verčiantis, – spontaniška pirma mintis būna “koks geras buvo laikas”, tą mintį visad lydi geras jausmas. Mįslė todėl, kad laikas tuo metu lyg ir nebūdavo geras, tas sunkumas būdavo kaip akmuo, skaudėdavo viduj ir vos galėdavau judėti su tuo akmeniu. Bet po kurio laiko vis tiek lieka tik mintis apie tai, kad kažkas buvo tokio gero tada. Aišku, po kiekvieno sunkumo, net ir nedidelio, gyvenimas kažkaip labai pasistūmėdavo. Gyventi būdavo įdomiau ir gražiau. Dažniausiai tiesiog pagalvodavau, kad nieko čia ypatingo, tik dryžis juodas, dryžis baltas :)) Bet iš tiesų visai ne.

Dabar neseniai vėl iš giedro dangaus ištiko labai labai ilgai nebūtas sunkumas. Tikrai, nei iš šio nei iš to, ėmė ir pabudo tai, ko maniau jau seniai neturiu. Pasirodo, turiu. Ką darysi, ir tai turtas, nors kai kurių turtų norėtųsi neturėti :) Bet kad labai greitai ir labai atvirai susivokiau, kas vyksta, tai  galėjau atsitraukusi stebėti save, žiūrėti į viską, kas ten skauda, kruta, juda, pyksta, nerimsta, liūdi. Ir, man atrodo, supratau, kas prie ko.

Jei nesi chroniškas pesimistas, prisirišęs prie savo sunkumų ir susitapatinęs su jais, pakęsti tuos emocinius sunkumus būna tikrai nelengva. Taip nelengva, kad nebegali laisvai judėti. Vadinasi, būni gerokai lėtesnis. Vadinasi, viską darai lėčiau ir dėmesingiau. Vadinasi, mažiau kalbi, daugiau būni tylus. Vadinasi, būni labiau susitelkęs į save. O dar gi be to, tas emocinis sunkumas visada turi fizinę išraišką – kur nors fiziškai skauda arba kurią nors vietą (dažniausiai krūtinės ar pilvo srity) užgula cemento luitas. Vadinasi, jauti save, jauti, kad turi kūną, klausaisi jo (be to, tuo metu kažkodėl visad reikia papildomai kvėpuoti, visad jauti, kaip įkvėpi ir kaip iškvėpi). Vadinasi, kad išbūtum sutelki visą savo sąmoningumą. Ir taip formuoji savo tikrovę. Va todėl po sunkumų kažkas keičiasi į gerą pusę. Nes tiesiog labiau išgirdai save, net jei ir nesąmoningai tai įvyko, labiau supratai, ko tau reikia, kur tau eiti ir kas tau svarbu. Sunkumai padeda nurimti ir nutilti, visai kaip Ilonos aprašytas lietus.

Kita vertus, sunkumai daro žmogų jautresnį, tada labiau supranti kitus, mažiau smerki juos. Sunkumai švelnina širdį. Todėl turbūt paskui tai prisimeni kaip  gerą gyvenimo tarpsnį :) kai nebėgai, kai buvai pažeidžiamas, su mažiau kaukių, jautresnis ir lengviau mylintis. Va todėl paskui po metų kitų, kai viskas gerai ir laimingas lengvai bėgi, lyg pasiilgsti tos tylos ir lėtumo, to savo paties nuoširdumo ir paprastumo.

Jei kam dabar sunku, žinokit, kad tai proga pabūti savimi ir su savimi. Po to viskas bus tik geriau :)

O jei kam reikia paglostyti galvą ar išklausyti, galiu, nes dabar širdis labai sušvelnėjusi :)

Advertisements

9 Comments

Filed under Dalinuosi, Pagalvojau

9 responses to “Sunkumas

  1. rasadra

    vat kaip tik tų sunkumų laikotarpiu, kai gynybiniai tiltai nuleisti ir sienos patirpusios, labai gerų žmonių pavyksta į gyvenimą prisikviesti ir įsileisti. bent man tai su tuo dažniausiai siejasi prisiminimas apie ankstesnius sunkumus.
    ir dar, kadangi Sheldonas mums čia visiems aiškiai pavyzdys: reikia eiti traukiniu pavažiuoti, kas gali būti geriau?

  2. Labai nervindavausi, kai atėjus sunkumams kas nors pasakydavo, kad “ir tai praeis”. Nu nes kai sunkumas, tai net negali pagalvot, kad gi praeis, o kai jau praeis, būsi kažko išmokęs.

  3. Jautriai čia parašei…. Priminei Beinoriūtę: juk širdžiai kartais reikia leisti pailsėti ir kokias tris dienas pavaikščiot apsiblausus… Kartais ir ilgiau užtrunka, bet tik labiau “išsiprausi”… Ačiū

  4. ak. dusyk skaiciau, kad isisamoninciau. ir taip moteriskai tikéjausi surasti uzuomina, kas per sunkumai. neradau. bet vis tik darau isvada, kad jei prabilai, tai sunkumai pradeda baigtis. ir tai yra gerai !
    linkséjimai :)

    • Ilona, kad visai nesvarbu, kokie tie sunkumai, iš esmės jie visi vienodi ir susiję su baime, vienokia ar kitokia :)
      aha, jau galiu kitiems glostyti galvas :)

  5. upsa, Šeldoniškai patapšnodama per peti:

    there, there….

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s