Kaunas

Prisijuokti net lygioj vietoj man vieni juokai. Bet prisikvatoti, kad upeliais bėgtų ašaros ir reikėtų laikyti kojas sukryžiavus, kaip viena aukštuomenės damutė nuotraukose, kad ašaros per kitur nebėgtų – reikia keliauti, ir keliauti ne vienai, o su U. Ir nesvarbu, ar keliaujam iš tikrųjų, ar fantazuojam. Mes tiek apie viską fantazuojam, kad aplinkiniai niekad iki galo nesupranta, kad daugybė dalykų prasideda ir baigiasi tik mūsų vaizduotėje. Kaip ir mes ne visad gal susigaudome, kas buvo, o ką tik prisigalvojome. Ir koks gi skirtumas, svarbu, kad labai linksma.

Keliavome ir vakar. Iš tikrųjų keliavome, ne šiaip fantazavom :)) Turim liudininkę – S. Jau vasaros pradžioj kažkuriuo metu biški pafantazavom, kaip mes su S. keliausim pas U. i Kauną, kai ši bus Kaune, ir kaip U. mums praves Ekskursiją. Labai norėjome, tik niekaip neišsiruošėme, vis laiko nebuvo. Bet jau taip norėjau į tą Kauną, kad nusprendžiau – gana, penktadienį tikrai važiuoju. Su S. ar be S. :)))

7.48 ryte jau sėdėjome erdviausiame dviaukščiame naujutėlaičiame traukinyje! Linksmybės prasidėjo prieš pat Kauną. U. atsiuntė sms. Cituoju: “Pavargau šianakt. Sapnavau, kad buvot visiškai nevaldomos, prisivežėt svetimų žmonių ir kitaip gadinot mano ekskursiją:/ S. diedas buvo grieko vertas”. Visa laimė, kad mes tik dviese atvykome, be visų tų svetimų žmonių :))) tik aš, kaip visad, turėjau milijoną istorijų (kalta mano priklausomybė nuo E! kanalo ir įgimtas per didelis plepumas) ir vis plepėjau, tai U. vis turėdavo mane aprėkti: tylėk, netrukdyk, man vesti ekskursijos, dabar turiu papasakoti apie objektą!

Visa ko pradžia buvo pusrytėlis – toks ritualas, viskas prasideda nuo pusrytėlio:)) Tada – bažnyčia (Kristaus Prisikėlimo). Atėjome, apžvalgos aikštelės bilietų kasą radome, kasininkės neradome. Pasisukiojome, U. apieškojo aplinką, rado vieną tetą ir garsiai pakomentavo: “Nieko nėra, tik viena tetutė šukuojasi plaukus! Bažnyčioje! Įsivaizduojate!”. Mums ekskursija ir mes turime veikti. Radome liftą, tas mielaširdingai įsileido mus be bilietų. Išėjome į tą aikštelę, pamatėme tolumoje dar tris žmones, bet daug dėmesio į juos nekreipėme. Kol viena iš tų žmonių prie mūsų priėjo ir paaiškino, kad dar anksti, nei aikštelė, nei bilietų kasa, nei kasos berniukas dar nedirba, o ji tik įleido apsidairyti jaunavedžius, bet mes pasirodėm Tokios Mielos (to iš mūsų tikrai neatimsi), kad ji leido mums būti kiek norim ir neužrakino mūsų ten viršuje:)) Ir pabuvome, o nusileidusios jau radom kasos berniuką, maždaug 60-70 metų, ir nusipirkom bilietus atgaliniu laiku :)) 

Toliau – funikulierius (mmm…tikras Raudonmedžio rojus, labai užskaitėme tą objektą). Ir kažkaip nejučia ekskursija pasisuko link BAZIŲ. Na taip, nelabai kultūringa ir išieškota, bet neprivažiavus bazių yra tokia keista siūlų parduotuvė, jau nuo pat pradžios norėjome ją patikrinti. Patikrinome, bet ten ir vėl reikėjo palaukti, kol ateis pardavėja, tai mes palaukėme bazėse. Tik pradžioj U. mūsų prie tų bazių neprileido, gavome eiti kažkokiu plentu, kad nesugalvotume landžioti į parduotuves. S. labai reikalavo leisti mums eiti pėsčiųjų taku šalia parduotuvių ir kioskų, bet U. buvo nepalenkiama, užrėkė, kad mes čia jai ekskursijos negriausime, ir liepė eiti važiuojamąja dalimi. Ėjome, ir pratarpiui tai inkštėme, kad norime prie parduotuvių, tai kvatojomės, nes buvo baisiai juokinga. Pagaliau atėjome iki tikslo, užėjome į tikslą, aš vis pamiršdavau, ko mes ten atėjome ir slinkdama paskui U ir S kas penkias minutes klausdavau: akomes čia atėjome? aaa…tooo..aha aha.

Nori nenori, kiekvienoj ekskursijoj ateina laikas, kai visi ima norėti į tuliką ir valgyti. Tada jau net griežčiausias ekskursijos vadovas turi nusileisti ir padaryti pertrauką. U. autoritetingai pasakė, kad valgysim bufete. Ji buvo girdėjusi kažkokių legendų, kad bazėse yra bufetas, kuriame valgo visi baziniai. Kokybės ženklas. Pakrizendamos radome tą bufetą, iš alkanumo prisirinkome maisto ne-pagal-išgales, bet viską suvalgėme. grįžome į pardutuvę, radome pardavėją, bet daugiau nelabai ką radome. U. ėmė nerimauti, kad mūsų ekskursija labai komercinė ir kad turime staigiai važiuoti atgal į centrą ir žmoniškai viską apžiūrėti.

Nuo čia aš jau negaliu visko pagal įvykius sudėlioti, nes veikėme ir matėme visko daug – ir Senamiestį, ir gabalą Laisvės alėjos (pirmą gabalą jau matėm ryte prieš bazes), ir išrikiuotus prezidentus, ir bažnyčią su slapta vieta žvakėms uždegti …

IMG_1042m

… ir dar kažką ir dar kažką, ir be galo daug vestuvininkų su neoninių spalvų apdarais, ir dar gėrėme tokios specialios kavos.

Bet čia jau  reikia biški detaliau. U. papasakojo mačiusi reklamą, kad kažkur Kaune yra šaltai plikytos kavos (ir ta kava ar tai vienintelė Baltijos šalyse, ar tai vienintelė pasaulyje, ar tai kažkaip kitaip vienintelė). Ir dar ji nujautė, kad ta kava turėtų būti “didžiausiuose Baltijos šalyse kavos namuose” (reklaminė citata), irgi girdėtuose iš reklamų. Radom tuos namus. Man labai patiko – erdvė didžiulė, šviesos labai daug, aukšti langai, tokie siauri ir aukšti, labai fainos sofos, labai gera vieta būti. Droviai gniauždamos renkinūkus priėjome prie prekystalio, pasisukiojome, bandėme rasti kokį skelbimą apie Tą Kavą. Neradome. U. buvo pasiruošusi kalbutę, kaip mes laikrašty (kirtis ant y) skaitėme apie kažkokią kavą ir dabar jos ieškome. Bet matyt iš susijaudinimo pamiršo tą kalbelę ir tiesiai šviesiai (labai užtikrintai) pareiškė: prašom tris kavos, tos šaltai plikytos. Ir ką manote? Pardavėja, lyg paprašyta banalios latte, be jokios papildomos emocijos įpylė tris stiklines juodo tirpalo. Tas tirpalas buvo gana rūgštus. Ne kaip citrinos rūgštus – kaip kava. Na tokia stiproka rūgštoka aitroka kava. Nelabai skani. Antrą kartą gal rinkčiausi banalią latte :))) O gal ir ne. Gal ir vėl tą kažkuo vienintelę gerčiau. Bet kokiu atveju, labai labai faina vieta. Nors draugutės ten kažką biški raukėsi, ir gal tik kai dienos gale ėjom vėl pro tuos namus, galiausiai sutiko, kad jie tikrai labai geri :)) (čia nukrypimas – begerdamos tą šaltą stebuklingą tirpalą labai prisijuokėm iš mano ankstesnių pastangų pirkti kavą. ten viskas buvo taip susiklostę, kad aš norėjau belaukdama žmogaus nupirkti kavos, ir žmogus man telefonu pasakė, kad nori tokios kavos, kuri man nuskambėjo “prosčiuto”. Iš tikrųjų aš atidžiai neklausiau ir labai nesigilinau – prosčiuto tai prosčiuto. Vieno kavos tinklo parduotuvėje ir paprašiau tos prosčiuto kavos. Pardavėja šaltu veidu atsakė, kad tokios neturi, aš sutrikusi jai pasakiau, kad toks kumpis būna. bet ji niekaip nereagavo ir į kalbas nesileido.  hmmm..paskambinau vėl, ir pasirodė, kad kava frappe, o ne prosčiuto. Vėliau žmogus sako: gerai, kad tu nepaprašei tos prosčiuto. bet aš, sakau, paprašiau tos prosčiuto).

IMG_1039m

Paskui neprisimenu, kas buvo iškart po kavos, bet kažkuriuo metu jau buvome prie Nemuno ir traukėme link Santakos, ir tada mergos užsimanė obuolių. Ir obuolių jos ėmė siekti. Nereikia nė minėti, kad prisikvatojom, o aš kurpinėje dar ir dabar turiu kažkokių neprinokusių obuolių, bo priskinusios obuolių jos sugrūdo juos man į  kuprinę, nes toji neapdairiai prasivėpusi rymojo po obelimi.

IMG_1046m

IMG_1047m

IMG_1054m

kai vakare važiavome atgal į Vilnių, jau negalėjau atsiminti, prieš kiek dienų į Kauną atvažiavome, atrodė, kad geras kelias dienas ten praleidome – taip išsiplėtė laikas. Buvo aišku, kad jei būtume ką nors planavusios ir visą tą gausybę veiklos bandžiusios sudėti į dieną – niekaip nebūtų viskas sutilpę, niekaip. Bet kai tiesiog būni, neskubi, nebėgi, nebandai spėti, nesijaudini, tik mėgaujiesi, kvatojiesi, dairaisi, draugaujiesi, plepi be atvangos – laikas prisiderina ir išsiplečia tiek, kiek tik reikia, kaip ir erdvė. Kaip ir gyvenimas :)

Bendri įspūdžiai – Kaunas be galo gražus ir šiaip labai fainas miestas. Be visa kita, jis labai gražiai išpieštas!

IMG_1069m

IMG_1078m

IMG_1087m

Advertisements

14 Comments

Filed under Keliaujam?, Linksmos istorijos, Malonumai, Vaizdai

14 responses to “Kaunas

  1. Kaip juokingai aprašyta!!!

  2. Be galo smagi kelione ! Jau tarsi ir pati tame Kaune pabuvojau, ir tos vieninteles kavos skoni (o gal rugsciuju obuoliuku, hm) pajutau :) Aciu uz reportaza !

  3. kaip fainai… net pavydu :)

  4. nu labai gera kelionė, net pati truputį pakeliavau :)

  5. upsa

    ahaha, tikra teisibe aprashei.
    prisizvengiau is naujo:)
    shitaji, sekanti karta dar butinai reikes Zoologijos soda aplankyt:)

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s