40 dienų dieta

365/64 by infusionn
365/64, a photo by infusionn on Flickr.

taip..užsirašome. dieta pradėta rugsėjo 5 d.

Taigi, tos dienos vakarą gavau nuorodą į va šitą tinklaraštį. Perskaičiau ir krizendama, ir, kartu, susigėdusi. Labai jau savąją Viktoriją atpažinau. Tik aš nepažįstu Svarbių Asmenų, kuriais meistriškai pasipuikuočiau. Bet visas tas pletkavimas, kritikavimas ir jautimasis Labai Protinga ir Tikrai Geresne labai nesvetimas. Net jei viskas vyksta tik mano mintyse :))
Tai, pagalvojau, kodėl gi neprisijungus. 40 dienų – nieko baisaus, ypač, kai jau pasiryžau fotkinti 365 dienas. (tarp kitko, tas įsipareigojimas buvo labai teisingas, bet gal kitą kartą apie jį).
Tą patį vakarą prieš miegą paskaičiau lietuvišką Žūrnaliūką, moterims ir apie moteris:)))) Jįjį užverčiau, užgesinau šviesa, pasiverčiau ant kito šonelio ir girdžiu besnūsdama savo Viktoriją: bet-eina-sau-kokie-tie-žmonės-ką-jie-sau-manosi-bla-bla-bla-bla. Bet tada Kažkas man niūkst į šoną – taigi apkalbinėjimo dieta, miegok neburbuliavus čia galvoj. O ką aš. Aš pagalvojau: oo, kaip gerai, nereiks vargti ir mokyti tuos aprašytus žmones gyventi, galiu ramiai miegoti. Lyg našta nuo pečių nukrito.
Paskui ryte kažkieno auskarus norėjau apkalbėti, paskui dar kažką, bet visus kartus susivaldžiau, pagalvojus, kad visiškai ne mano reikalas, ir ko man čia sukti galvą, tegul visi gyvena, kaip tik nori. Tik dabar taip sąmoningai pastebėjau, kad kiekvieną dieną man norisi kritikuoti, stebėtis, aptarinėti ir t.t. Niekada anksčiau nepastebėjau, kiek daug tam skiriu dėmesio ir net laiko. Kaip kišuosi į kitų reikalus, nors ir netiesiogiai. Landžiojant po Ravelry kyla pagunda milijonui žmonių pasakyti, kad aš tai daryčiau taip ir taip, o čia tai negražiai, kas čia per spalvos, oi kaip baisu, kam tokias baisybes megzti. Bet manęs niekas neklausia, kaip aš daryčiau, kažkas kažką nusimezgė sau, ir su manim tai niekaip nesusiję. Jei neturiu ką gero nuoširdžiai pasakyti, tai geriau išvis patylėti. Niekam tos kritikos nereikia. Nebent kas nors paprašo nuomonės iš šalies, bet čia jau kita daina.
Tas įsipareigojimas neapkalbinėti, nekritikuoti, nesistebėti ir nemokyti visų gyventi gerokai išlengvina mano egzistavimą, nors trunka tik kelias dienas. Na, sąlyginai išlengvina, nes turiu nuolat prisiminti, kad nebenoriu to daryti, tai kol kas vyksta tokia lyg kova tarp norėtojos ir nenorėtojos. Bet aiškiai jaučiu, kad tas nuolatinis Protingavimas  –  joks ne malonumas, tik įprotis ir tiek. Ir kad daug maloniau ką nors gero galvoti.

Jei po keturiasdešimties dienų būsiu atsikračiusi to įpročio, manau, gyvensiu dar džiaugsmingiau ir laimingiau.
Kuo labiau leisiu visiems būti, tuo labiau visi leis būti man. O man tik to ir reikia :) Būti sau.

Na, kas į kompaniją? :))

P.S. Prisiminiau, čia iš kitos operos, bet labai į temą. Jau seniau buvau sugalvojusi ir tai labai puikiai veikia – jei tik nori kam nors pasakyti ką gero, būtinai būtinai pasakyk, jei nori ką nors padrąsinti, būtinai padrąsink, bent šilta šypsena, negalvok, kad tai smulkmena ir ką-aš-čia-sakysiu-dar-pagalvos-kad-durna. Geri dalykai, net labai maži, visiems labai daug reiškia, net ir visiškai nepažįstamiems žmonėms, net jei kartais ir per drovu tai parodyti :)

Advertisements

8 Comments

Filed under 356, Aktualijos, Istorijos, Uncategorized

8 responses to “40 dienų dieta

  1. Sveika!
    As i kompanija, as!
    Antra vertus, sios “dietos” laikausi gan daznai ir gan nesunkiai, tik kartais istinka atkryciai. Ypac tada, kai mane kas sukritikuoja, tai tada buna tarsi toks “kaa, jie gali, o as atseit nee?” :)

    Ak, atgaiva man, paskaicius tavo straipsneli po ilogo laiko… Einu ir kitu paskaityti.

    • Labas, Ilona, sveika sugrįžusi:))
      Aš tai pastebiu, kad man tiesiog susiformavęs įprotis, ir nori-nenori imu vis burbuliuoti, tai dabar gaudau save ir sustoju :)

  2. lapai

    Mes apkalbinėjam tik darbe (daugiau kaip ir suvis nėr su kuo) ir tik vieni kitus vieni kitiems girdint :) tai net nežinau, ar čia skaitos už apkalbinėjimą ar tik už patraukimą per dantį. Žurnalų neskaitau. A nū pažiūriu delfio žmones, kartais, aišku, mintyse apkalbu. Tai, daktare, čia jau priklausomybė?

  3. Nežinau, kaip man pavyks, jei net tiek nesusigaudau, bet bandau!

  4. P.S. Nepaprastai šviesi nuotrauka, taip tobulai atspindi tekstą..

  5. Aš baisiai noriu į kompaniją, gal ir man kokią nuorodą atsiųstum, nes lyg ir aišku, apie ką, bet labai jau trūksta platesnių komentarų (dar galiu kritikuoti ir mokinti?;)

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s