Pelės ir ekomaišeliai

Na bet ir būna visko.

Laukiu dviejų viešnių, tai Apsitvarkau šen bei ten. Ir taip beapsitvarkydama priėjau prie tokios koridoriaus spintos. Tas koridorius būna uždarytas ir aš ten būnu tik kol nusiaunu batus įėjus, ir kai pro jį į tūliką einu. Tai, žodž, jis su visa ta spinta, kurioj po sukabintais paltais priversta batų, keli renkinukai, batų dėžių ir kitokių tariamai reikalingų daiktų, nesvarbus ir nestrateginis objektas. Tai ir dėmesio nedaug sulaukia. Tie batai ten susiverčia visaip, išvirsta net pro tas spintos duris, ir kitaip netvarkingai būna.

Šian pagalvojau – nu tai gražiai sustatysiu tuos batus ir gal išmesiu ten tas dežes ir kažkokius maišelius ir dar kažką. Besikrapštant, žiūriu-gi, pačiam toliausiam kampe Mezgimo zonos firminis maišelis. Nieko tokio, jų daug namie. Beeet…jis visas kaip kokios pelės sukapotas. Dar iškart nesusivokiau, bet kai susivokiau, kaip mečiau atgal tą maišelį, kaip grūdau visus tuos batus atgal, kaip užrėmiau duris….pelių ir kitų gyvių aš bijau LABAI. Nu ir sėdžiu užsidarius kambario duris, į tūliką net bijodama pro tą pelių spintą eiti, nes aiškiausiai matau, kaip ta pelė jau ten ir šeimos užsivedus.

Bet gerai, kad ta racionalioji mano pusė man staiga sako: acipeikėk, taigi batai tai neapgraužti. Ko ta pelė maišelį grauš, o batų – ne.

Aišku, bailioji mano pusė jau turi atsakymą: aha aha…to maišelio piešinio dažai gali būti skanūs, todėl jį ir graužia, o batų ne.

Bet abejonių grūdas jau buvo pasėtas ir aš ėmiausi veiksmų – parašiau Sonatai. Man kilo tokia utopinė mintis, kad tas maišelis tamsoj yra (nuo žodžio irti), nors pati tuo netikėjau.

va ką ji atrašė:

Chi chi chi :)))) 
Ant dugno yra pranešimas, jog vėliausiai po 2 metų šiam maišeliui bus amen, bet užrašas mažas, žydras ir ant pačio dugno. Gamintojai manęs klausė, ar nenoriu, kad visi klientai žinotų(=matytų), jog tai ekologiškas maišelis, bet aš nenorėjau gadint bendro vaizdo dar papildomais užrašais, liko ant dugno, galvojau, užteks, kas norės, pamatys. 
Vilniuje ši problema jau išspręsta, visi žino, kad pelės ne prie ko. [viena klientė]* priima tai kaip lemties ženklą, kai nusiperka siūlus ir metus jų neliečia, viskas ima rankose byrėti, trūnyti… tinginiams ateina apokalipsė vienžo…

Aij, bet batus iš naujo tvarkyti aš jau tingiu. Palauks iki kitų svečių:)))

*nenoriu konfidencialios informacijos skelbti:))) bet Redakcijai vardas žinomas.

Advertisements

8 Comments

Filed under Aktualijos, Linksmos istorijos

8 responses to “Pelės ir ekomaišeliai

  1. lapai

    oi fak, nieko nėr baisiau už pelę namie, gal nebent tarakonai adekvačiai baisu :) gerai, kad visgi ne pelė :)

  2. Aurelija

    Man panašiai nutiko, vaikų rūbus perrinkinėjant. Paprastai gerus rūbus, kuriuos išaugo, o kitas dar nepriaugo sudedu į maišelius panašaus nešiojamo dydžo porcijom ir sukilnoju į visokias antrseoles ir pan. Tai irgi vienas skuteliais pasipylė, kai nusikėliau, visas kambarys buvo užšiukšlintas. Gerai, kad aš pelių nebijau, tai apie jas nepagalvojau. Ir maišelis gal kokios Maximos ar IKI buvo. Mezgimo zonos dar nei vienas nesubyrėjo, bet reikės atkreipti dėmesį. :)

  3. Hé hé :)
    O skraidanciu peliu, t.y. siksnosparniu, ar bijai?

  4. miadžikas

    ir vistiek nesuprantu, ko ten taip bijoti tų pelių? Gražios gi.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s