Fotografuositės su akiniais ar be?

Kiek visokių Pažangių Technologijų Lietuvoje. Tūnai urvelyje, Žmogus, ir nieko nematai, nežinai. O dar jei patiki delfiu, kaip Lietuvoje Viskas Blogai… (aš nepatikiu, jei ką).

O dabar prispaudė mane Reikalas susitvarkyti Reikalus. Jau senokai nerandu paso. Paskutinį kartą jį turėjau gerokai prieš metus. Kur jis dabar – jau seniai nežinau. O šian per pietus pagalvojau – nueisiu iki policijos poskyrio, kuriame tą pasą kadais gavau, ir prisipažinsiu, kad nebeturiu. Tas poskyris čia netoli, tai daug galvos nesukus su beveikpižama ir išėjau. Bet ateinu – ant durų skelbimas, kad tas poskyris pasų reikalų nebesprendžia, reikia važiuoti į Naugarduko g. 100. Pagalvoju – gal reikėtų grįžti ir Padoriai apsirengti. Na bet aaaaaaaaai, pagalvoju, gi tik pasakysiu, kad pamečiau, tada man vis tiek lieps važiuoti ir įdėti skelbimą į laikraštį, tada kai tas skelbimas išeis, gal tada galėsiu naujo prašyti. Tai to naujo vis tiek, galvoju, negalėsiu prašyti anksčiau negu per Velykas. Nu ir patraukiu Nepasipuošusi į tą Naudarduko g. 100.

Ateinu, informacijos mergaitė man duoda užpildyti lapą. Ten reikia parašyti tiksliai kurią dieną pasą pamečiau. Tai aš aprašau visą istoriją, kaip prieš metus dar turėjau, o paskui krausčiausi, o paskui vėliau dar kartą krausčiausi, ir tada kažkada žiūriu, kad neberandu paso.

Tada man liepia eiti į antrą aukštą. Ten daug langelių su tetom. Man paskirta teta griežta, šalta, bet labai mandagi. Man tai patinka. Nemėgstu, kai svetimi žmonės savo darbo vietoje ima man savo asmenines tragedijas pasakoti. Pavyzdžiui, taksistai.  O čia viskas dalykiška, oficialu – vardas, pavardė, ir kita gausybė visokių duomenų, kad įsitikintu, kad čia tikrai aš.  Aš vėl ten lemenu, kad nu-pamečiau-pasą. Teta paklausia, ar norėsiu naujo. Sakau, kad norėsiu. Sako, šimtaspem litų. Sakau, gerai. Sako, mokėsit grynais? Sakau, norėčiau kortele. Ir mintyse mintiju – o tai kada man tą paso nuotrauką reikės atnešti, ir kas čia vyksta, ir kaip man tą pasą duos jau po mėnesio. Mintijimą nutraukia teta paklaususi – fotografuositės su akiniais ar be? Aš pradedu mykti, sakau, eee….galiu ir su akiniais, galiu ir be akinių. Ir galvoju apie savo beveikpižamą. Bet vis tiek galvoju, gal ten ji turi į Blanką įrašyti, ar su akiniais būsiu, ar be. Nes nugi fotografuotis vis tiek reikia Fotoatelje, tai tikrai ne dabar ir ne šiandien. Vėl mintijimą nutraukia teta – ten, prašom, yra veidrodis, apsitvarkykite. Paklusniai nusliūkinu prie veidrodžio, plaukai įsielektrinę, daro, ką nori, beveikpižama visai nefotogeniška, ir nedrįstu klausti, ar galiu fotkintis su kepure, galvoju, gal geriau Paties fotografo paklausiu.

Grįžtu prie langelio apsitvarkiusi, man sako – patraukit kėdę, stokit ir žiūrėkit į juodą skylutę. O, perkūnėli, staiga nusileidžia kažkoks kosminį laivą primenantis aparatas ir, suprantu, kad mane fotkins. Labai susirūpinusi stengiuosi labai gerai žiūrėti į juodą skylutę, tai fotkėj išeinu labai susiraukusi, nors išties ten buvau labai Susirūpinusi. Klausia, ar gera fotkė, nu gera, sakau. Esu susiraukus, įsielektrinusiais plaukais, su beveikpižama, bet geraaai bus, galvoju. Tada ten dar pirštus nuskanavo ir liepė po mėnesio ateiti to paso.

Žodž, nepaisant visiško nepasiruošimo Procedūrai, aš ja esu susižavėjusi. Jokio lakstymo po Fotoatelje, jokio piktavimo, jokio skelbimo laikrašty – viskas vienzdu ir padaryta.

Tai kai kitą kartą parkeliausiu, jau gausiu pasą. Ir galėsiu traukti į Ameriką (kurią nors), arba Serbiją, arba dar kur nors, kur reikia paso.

Advertisements

6 Comments

Filed under Aktualijos, Linksmos istorijos

6 responses to “Fotografuositės su akiniais ar be?

  1. Aurelija

    Ai tai tu tą kortelę turi. Aš galvojau, kad visai be jokio dokumento skraidai. Aš pati, kai tik pasą turiu, tai nepagalvojau. :) Sakau negi į lėtuvą lipi, kaip į kokią autobusą vežantį į Uteną.:)

  2. Aurelija

    O į lėktuvą lipant šiaip laikais jau nebereikia paso?
    Tą visą modernią procedūrą jau teko išbandyti, gal pora kartų, nes vaikams reikėjo padaryti.:) Bet apie lėktuvus, kai jų netenka išbandyt, tai visada įsivaizdavau, kad be paso ten neįleidžia. :)

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s