Žiemos paieškos

Dar visai neseniai Liuksemburge buvo visiškas gražus ankstyvas pavasaris. Mintyse pakrizendavau, kad Lietuvoj ten visi šąla, žiema ateina, ir džiaugiausi žaliom pievom, triukšmaujančiais paukščiais ir besprogstančiais krūmų pumpurais.

Bet vieną penktadienį, nelabai seniai, prieš kelias savaites, staiga žiūriu – kokių dešimt snaigių už lango. Aišku, tos snaigės net nespėjo žemės pasiekti, ištirpo pakeliui. Bet žiemos virusas buvo paskleistas. Nebegalėjau galvoti apie nieką kitą, tik žiemą. Lietuvoj tuo metu žiema dar irgi nebuvo visai tikra, lyg pasnigo, bet šlapia ir tirpsta. Taigi teko ieškoti, kur žiema tikriausia. Tos tikriausios žiemos tai pilna, pavyzdžiui, Antarktidoje. Bet aš didelių ambicijų neturiu. Man tiktų ir Aliaska. Jau net staiga prisiminiau, kad norėčiau gyventi Aliaskoje. Matėt serialą “Men in Trees”? Kokia graži gamta, kokie mieli žmonės ir kaip nieko ten dirbti nereikia – sėdi visi bare, geria, pletkus varinėja, aktualias aptarinėja, vieni kitiems petį pasiūlo, kai reikia paverkti. Ir žiema tikra. Kuo ne Rojus?

Bet tada Žmogus man išaiškina, kad visi filmai apie Aliaską filmuojami Kanadoje. Imu blaškytis, tai gal ir Kanadoj visai gerai?

Svaičiok nesvaičiojęs. Kad ir kaip to nemėgčiau – sparnus dažnai pakerpa tokie niekingi žemiški dalykai kaip kredkortlimitas. Aišku, aš negaliu patikėti, kad gražiuoju priartėjau prie to limito. Nepatingėjau paskambinti kredkortvaldytojams ir pasiteirauti, ar jie tikri, kad aš pati visą tai išleidau? Ir tikrai nėra jokios jų klaidos? Kaip aš taip galėjau? Kur aš taip galėjau?

Pasitvirtino visi bjaurūs dalykai. Kredkortvaldytojai buvo kalti tik dėl dvigubai nuskaičiuotų siūlų (lašas vandenyne), dėl visa kita buvau kalta pati (ir kaip čia taip nutiko).

Taigi, žiemos galėjau ieškoti tik už max 50 eurų pimyn/atgal, daugiau mokėti man neleido Tas Limitas. Už tiek nenuskrisi nei į Antarktidą, nei į Aliaską, nei į Kandaną. Bet aš gražiuoju nepasiduodu, kai ko užsimanau. Susiradau Ryanairo puslapį ir ėmiau ieškoti, į kokią žiemą tie Ryanairo lėktuvai skrenda. Žiemiškiausia atrodė Tamperė Suomijoj. Ir pasirodė, kad vieną vasario savaitgalį jie ten skraidina už 36 eurus pirmyn-atgal-plius-visi-mokesčiai. Tai ir nusiprikau. Lėktuvas išskrenda penktadienį anksti ryte, grįžta sekmadienį vėlai vakare. Veiksmas vyksta antrą vasario savaitgalį.

O tada!! Į Liuksemburgą atėjo žiema.

Šios savaitės primadienį prabudusi ryte panačiau sniegą ant stogų.

O tada ėmė kasdien vis labiau žiemėti, ir dabar jau visiška žiema. Šiandien jau fontaną išjungė, ir vietoj vakar dar gyvo fontano šiandien stūksojo kalnelis ledo.

Užšalo ir ančių kūdra.

Žodž, čia dabar tiek žiemos, kad man jos daugiau nė vieno laipsnio nebereikia:))) Ypač, kad neturiu nei šūbelės, nei šilto paltelio, tik iki kaulo kojas griaužiančius avikailių batus :)) Tai turbūt gražiuoju supratote, kad į Suomija žiemos nebeskrisiu:))

Advertisements

6 Comments

Filed under Aktualijos, Istorijos

6 responses to “Žiemos paieškos

  1. upsa

    uzhmigo.meshka.zhiemos miegu. bliam.

  2. nu tai sakau, jau man regis žiemos pas tau per akis dabar. Aš kai grįžau, tai ta Lietuviška žiema labai akis badyt pradėjo (ir ausis žnaibyt), bet jau išeiginiškai vakar su tavo kepure ėjau į parduotuvę, nusprendžiau tiesiog ignoruot šitą šalteną… :/

  3. upsa

    uzh paskutinius 50 eur winia nusipirko zhiema :))))

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s