Gyvų turbūt nebėr?

Nu nėr-tai-nėr, ką padarysi.

Aš ir pati tik apygyvė jaučiuos. Arba komoj – neapsisprendžiu, kas dramatiškiau. Lab išsekau nuo chroniškai per menko miego, įspūdžių, renginių, žmonių ir darbo. O savaitgalį dar į Lietuvą suskraidžiau. Tai Ryanairas, lyg man maža savų rūpestėlių būtų, liepė saugoti avarines duris, ir, lemtingai minutei atėjus, jas atidaryti.

Pati kalta. Tuo metu buvo daugiau laisvų vietų, bet man labai prireikė sėsti prie lango, ir dar labai kažkaip ten erdvi ta šešiolikta eilė atrodė. Pagalvojau – nūdienoj ėmėsi rūpintis Žmogaus erdve ir praplatino eiles tarp sėdinių.

Palydovas klastingai palaukė, kol įsitaisiau ir kitos vietos jau buvo užimtos, ir tada paploninęs balselį pranešė man, kad įvykus avarijai turiu va čia įkišti ranką ir patraukti už va šitos rankenėlės. Įsivaizduojat??? Kuo rimčiausiu balsu užkrovė man milžinišką atsakomybę. Ir negan to, kad jau ten buvo tas avarinis išėjimas (dėl to ir eilė erdvesnė), jis neleido man turėti striukės, kad neužgriozdinčiau keleiviams kelio. Tai aš dar ir šalau siaubingai prie to lango. Ir visą kelią matavausi mintyse tą angą – tilps ten mano ranka ar netilps?? Tą rankeną ten stipriai traukti, ar lengvai? O kuriuo metu traukti? Kai jau išsitėkšime negyvai, ar dar tik kol krisim žemyn? Ir čia dar ne viskas. Į tą acakomybę aš acinešiau rimtai ir išstudijavau visus paveiksliukus-instrukcijas, ir sužinojau, kad jei už lango bus koks nors gaisras, durų atidarinėti negaliu. Tai rūpinausi, o jei aš to gaisro nepastebėsiu, o jei pastebėsiu, tai ką? Kept lėktuve? O liemenę kada apsirengti? Prieš atidarant duris, ar pirma pasirūpinti durimis? Nu žodž, jaučiu net lėktuvo kapitono atsakomybė mažesnė buvo:))))

O atgal skrendant Ryanairas atsidėkodamas ištaisė tooooookias karuseles, kad dar dabar esu ties apsivėmimo riba :/ Miadžikas žinoviškai man išaiškino, kad Ryanairas išgadino mano vestibiulį ar kažką ten. Aparatą kažkokį.

Dabar kuo rimčiausiai reikia sanatorijos, kur nebūtų žmonių, būtų šilta, skanus maistas ir nereikėtų niekuo rūpintis. Bo kitaip aš ant nervinio pratrūkimo ribos esu.

Gerai, kad turiu blogelį, galiu bent viešai pasibėdavoti.

Advertisements

8 Comments

Filed under Aktualijos, Istorijos

8 responses to “Gyvų turbūt nebėr?

  1. yr gyvų, yr… bet tai pagalvok, kokio tu patikimo veido žmogus, kad tau TOKĮ darbą patiki!! Turėjai visiems kelionės pabaigoj pranešt, kad tau padėkotų už gerą saugojimą

  2. aha, taip ir žinojau, kad turiu Tikrų Draugučių.

  3. u

    shita, agal atvazhiuok ant reabilitacijos? laikychiau tave shiltai tamsiam kambariuke, zhmoniu ten ner, tik dust bunnies:// riebiai sherchiau. maskarpone.

    • tas riebus šėrimas vilioja:))) bet žinok biški atidedam, negaliu pagalvoti apie svečius, nei pas save, nei savęs pas kitus. nors pas tave aš kaip namuose, geriau pagalvojus:))

  4. u

    bet tai klausyk, gal ten tau ishbandymas buvo, nu, tos karuseles??? gal reikejo tas duris, vistik, atidaryt?://

  5. m. atėjo paglostyt wynikėliui galvytę

    vargšas vargšas wynikėlis

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s