Žuoliais, Kūlverstuk..

Kad jau Ina apsigyveno Briuselyje, buvo proga susitikti pusiaukelėj. Pusiaukelę apskaičiavau aš, tai Inai iki jos teko važiuoti pusvalandį, man – 2,5 val. Bet man gerai, traukiniuose aš nenuobodžiauju.

Taigi planas buvo toks, susitinkam pusiaukelėj, 11.22 val. lipame į dviejų vagonų ilgio  traukinį, važiuojam 18 minučių iki kaimo, išlipame, tada 2,2 km einame pėsčiomis iki abatijos griuvėsių. Pasivalkiojam po juos, suvalgom Inos parūpintus sumuštinius, užgeriam šlakeliu vyno, kurio ji įsipylė į mažą mineralinio vandens buteliuką, ir apiepusętrijų kaime laukiam traukinio. Pavėluoti negalima, nes kitas traukinys tik už 2 valandų, o man dar 2,5 val. kelio vėliau kitu traukiniu.

Išlipom kaime (Villers-la-Ville), patraukėm žemyn gatve ir tada niekaip neatsiminiau, kaip iki tų griuvėsių tiksliai nueiti, tai su mano vadovavimu padarėm gerų kelių kilometrų lankstą per kuo tikriausius laukus, su baltomis karvėmis ir karviašūdžiais, su bulves kasančiais žmonėmis, kurie labai draugiškai su mumis pasisveikino. Vėliau juokėmės – gerai, kad nepaklausėm, kur čia abatija šituos laukuos (bo ėjom ne į tą pusę). Sakom, reikėjo klausti: a kak praijti v biblioteku? Prie atmosferos labai derėtų klausimas.

Bet abatiją mes vis tiek radom. Gi visad sakau, aš nepasiklystu, aš tik kitais keliais einu:)))

Apėjom (ten pusvalandžio sočiai visiems kampams apeiti ir apfotografuoti), įsitaisėm ant suolelio, suvalgėm pietelius, užgerdamos šlakeliu vyno.

Dar dėl visa ko apsukom ratą griuvėsiuos, ir jau buvo laikas traukti link traukinio (jau tiesiu keliu, kurį atgal mintinai mokėjau). Laiko iki traukinio buvo pakankamai, tik traukinys, padla, buvo ne apiepusętrijų, o lygiai 14 val. 23 min. Būtent lygiai tuo laiku iki stoties (suoliuko laukuose ir stulpo su grafiku) mums buvo kokie penki žingsniai.  Bet traukinys nesupranto ir šikančių nepalaukė, nuvažiavo iš panosės. Mes kaip varnos išsižiojusios stovėjom ir nesupratom, kodėl mes nespėjom į traukinį, nors turėjom sočiai laiko iki jo.

Kitas traukinys už dviejų val. Lauke šalta, drėgna, pievoj nepagulėsi. Daugiau ten veikti nėr ką. Jokių kavinių / restoranų / muziejų / prekybcentrių / stočių su stogu ten nėra. Sakau Inai – eime pėsčiomis, netoli čia tas Ottignies, maximum kokių dešimt kilometrų. Tik sakau, kaip eisim? Ir kaip nepaklysim?

O ji krokodilo Genos balsu kuo rimčiausiai man atsako:

– Žuoliais, Kūlverstuk… Jei visą laiką eisi žuoliais, Kūlverstuk, niekada nepaklysi.

http://www.youtube.com/watch?v=3Ea99Pgp8BE&feature=related (žiūrėti 05.29 minutę) (lietuviškai neradau)

haha..mes kokias penkias minutes svarstėm eiti tais žuoliais, nes vis tiek traukinys tik už dviejų val. ir per tiek laiko mes tikrai ketinom nueiti iki Ottignies. Ten kaimo reikšmės tas geležinkelis, juo tas vienintelis dviejų vagonų traukinys Ottignies-Charleroi-Ottignies ir tevažiuoja. Bet paskui supanikavom. Sakom, maža ką, labai gėdinga mirtis būtų. Banali tokia visiškai. Ėjo dvi durnės Žuoliais ir buvo suvažinėtos.

Nusprendėm rasti plentą ir eiti saugiau, nu ir radom:))) su visokiais pasvarstymais, ar ta kryptimi einam, ėjom plentu pusantros valandos. bet Ina keliauti buvo sumasčius, kaip Pirmoji Lietuvos Blondinė – su aukštakulniais. Tai po pusantros val. kelio supratau (aš tai su savaitgalio uniforma ir čeverykom, man tai kas), kad neinkščia ji tik iš mandagumo. Tai gelbėdamos jos kojas po pusantros valandos ėjimo vėl susiradom bėgius, naują stotį (suoliukas + grafiko stulpas), perėjom bėgius, nes keliai buvo du. Pasirinkom tą pusę, kuria važiuotų automobiliai. Aš iškart pareiškiau, kad man stresas ir dabar megsiu nusiraminimui, Ina ėmėsi švietėjiško vaidmens – garsiai skaitė griuvėsiuose gautus lankstinukus. Ir staiga, aš šoku iš vietos ir sakau, o iš kurio kelio traukinys išvažiuoja???? ir puolu bėgti ligi grafiko. Pažiūriu – iš antro, o mes sėdim prie pirmo:))) tai jei ir po tų dviejų valandų būtumę pražiopsojusi0s traukinį, jau būčiau šito viešai nei nepasakojus. Iš gėdos.

Staigiai susirinkom manteles ir žuoliais (pa špalam) perbėgom į naują kelią, ten aš papozavau fotografijai – kaip stoty mezgu, tada Ina papozavo fotografijai – matot, koks mažas namas? tada tolumoj pasirodė traukinio šviesos, tada ir pats dviejų vagonų traukinys, ir mes keturias minutes juo važiavome iki pusiaukelės.

Na o likusias 2.5 val (pusvalandį palaukusi kito traukinio) jau nuvažiavau be nuotykių.

Toliau – lauktuvės iš griuvėsių.

http://www.villers.be/

Advertisements

12 Comments

Filed under Keliaujam?, Linksmos istorijos

12 responses to “Žuoliais, Kūlverstuk..

  1. zosimyra kelertiene

    Nu, jadz, manj patiko kaip tu kirtai Inos parūpintus sumuštinius… galj netaupik aurų tam kiaulai Zasyslawui..

  2. seniai taip juokiaus :D.. tikrai, jei žuoliais eisi, niekada nepasiklysi. Bet vis tiek nebuvot kaip krokodilas Gena ir Kūlverstukas, nes lagamino neturėjot :D.

  3. Anonymous

    Ale kap trūksta foto su traukiniu…

    Y.

  4. upsa

    aik, winia, bliam, mane ishnaujo sumodiaruok:/ pasisakyt vel neleidzhia:/

  5. upsa

    zhverys://

  6. upsa, isterishkai:

    nee, nu negaliu, pliatj….tik savaite neprisimeldini blogelyj ir jau nebeileidzhia:/

  7. upsa, susnervinus:

    kaa?ir vel manes neileidzhia?;/ padlos://

  8. upsa, bais patenkinta:

    alia ta vina taip zhinovishkai jus ten:)

  9. jurga

    Oi, prisijuokiau… :D Bet tik praktiškai visą istoriją perskaičius supratau, kas tie žuoliai buvo (žinau, žinau, temnata nekulturnaja). O iš pradžių buvau nusprendus, kad turėta omeny “šuoliais”, tik švepluojant, ir baisiai džiaugiausi nauju keliavimo būdu.
    Beje, o kad šalta buvo, tai neatrodo… ypač pažiūrėjus į nuotaką paskutinėj nuotraukoj :)

    • Aš visą kelią plentu mokiausi tą žodį ‘žuoliai’. Ir tą epizodą iš multiko atsiminiau, ir akyse man stovėjo vaizdas, kaip tiedu eina tais bėgiais., bet tų ‘žuolių’ tikrai nežinojau:))) bet labai į temą tas multikas buvo:)))
      dar būtų į temą ant traukinio stogo važiuoti su šapokliaka ri tą dainelę dainuoti:)) http://www.youtube.com/watch?v=PuOdfyPF9pw

      Aij, nu tai koks ten šaltis, kokių dešimt laipsnių šilimos, alia pievoj nepagulėsi:))
      O jaunųjų dalia kentėti, jei nori gražaus givenimo vaizdelių.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s