Siūlai siūlai …. ką ten padarykit?

Na ką, home sweet home :)

Ir vėl prisiminiau, kad nuo visko reikia atsitraukti, tik tada geriau pamatai. Po savaitės trainiojimosi Svečioj Šaly buvo taip gera grįžti namo. Pirmą kartą šitą nuomojamą studiją širdimi palaikiau namais. Ir vėl prisiminiau, kad man reikia namų, bet kur, bet kokių, bet namų, kuriuose būni, gyveni, turi savo mantelę.

Bet daina ne apie tai:))

Noriu parodyti vieną iš kelionės rezultatų.

Kaip visad, kelionei pasiruošiau minimaliai – nusipirkau bilietus į lėktuvą ir autobusą ir pasidomėjau, kelintą ir kur bus autobusa, tik nebuvau tikra, iš kurio oro uosto išskrendu, ir į kurį parskrendu. Bet tai nebuvo svarbu, autobusas pats turėjo žinoti, kur vežti. Daiktų nesusikroviau iki paskutinio ryto. Pagalvojau, kad autobusas tik per pietus, tai ryte suspėsiu. Bet nepagalvojau, kad ryte prie kavos kaip kasryt patikrinsiu Mezgimo zonos  (http://www.mezgimozona.lt/dienorastis/inspira-cowl#comments) (vėl pamiršau, kaip reikia tuos linkus daryti) dienoraštį. Ir ten vėl tas kaklas. Ir staiga susivokiu, kad galėčiau lėktuve jį megzti, nes nesudėtinga, gražu ir t.t. Puoliau karštligiškai ieškoti, iš ko megzti, siūlų tai nemažai turiu, bet kaip man jų gaila, gi turiu bent trijų rūšių Noro siūlų, o ten gi kokie spalvynai! Bet negaliu, gaila. Na tai griebiau dusty rose spalvos alpacą ir tokius margus siūlus, kurių vis po vieną giją nusiperku iš vienos škotės. Tie siūlai man siaubingai patinka, tokie švelnūs, tokios gražios spalvos, bet jų turiu po vieną giją, nes ji aukcione po vieną tik pardavinėja, tai nesugalvodavau, ką su jais daryti.

Atlėkus į autobusą siurprizas buvo, kad aš skrendu iš Charleroi, ne iš Hahn, vadinasi biški ilgesnis važiavimas, vadinasi biški daugiau pamegsiu. Gi ta pati pradžia pats įdomumas. Na ir mezgiau, autobuse, oro uoste, lėktuve. O tada jau mezginėlis keliavo į kurpinės dugną ir neliečiamas gulėjo iki dienos, kai įlipau į traukinį. Tada išsiėmiau jau nemažą gabalą, pažiūrėjau ir  taaaip suspaudė širdį, taaaip ėmiau gailėti siūlų.  Ir tas raštas man neatrodė įdomus, nes gi neturėjau daug siūlų, daug spalvų, tai tokia rutina prasidėjo, ir supratau, kad siūlų grožio visiškai nesimato, ir sakau, taaaip ėmiau gailėti tų mėlynveidžių avių siūlų, kurie vėliau pasirodė besantys jaunų alpakų siūlai – patikrinau ebėjuj savo pirkinius:))) bet švelnumas tai beveik vienodas, ir alpacos, ir Leičesterio (ne taip lietuviškai, tik neprisimenu, kaip) mėlynveidžių avių – fantastiški siūlai.

Iš to siūlų gailėjimo nusprendžiau ardyti ir galbūt tada sukeisti vietom, vienspalvę alpacą megzti išvirkščiom, o spalvotą – gerom akim. bet kaip traukiny užsiimti ardyti du siūlus? per daug klapato. tai ką toliau daro Žmogus? Žmogus toliau pagalvoja, kad jei jau ardyt negali, o traukiny dar tris valandas sėdėti, o paskui kitam traukiny už kelių dienų dar tris valandas, tai reikia pamegzti tiesiai ir pažiūrėti, kaip tie siūlai atrodo…va taip ir mezgiau po biški, vis pagalvodama, ‘o kaip atrodytų’, ir planavau viską išardyti grįžus namo. o kai siūlai baigėsi…nu žiūriu, gražus man daiktas:)) nors iki paskutinio momento galvojau, kad ardysiu.

Dabar grįžus išskalbiau, patiesiau džiūti ir žiūriu, kad man tikrai tos lazdelės negražu. Viskas labai gražu, o tos lazdelės – ne. Na bet tas siūlų gražumas ten aukščiau atsveria tų lazdelių blankumą ir rezultatas gal visai geras.  Gal čia per Portugaliją viskas, gal kitoj šaly man būtų viskas tikę? O Portugalijoj taip viskas spalvota, taip gyva, draugiška, šilta … tai tos lazdelės su savo dusty rose fonu labai jau blanku ir nuobodu  toje aplinkoje buvo. (pabūsiu kelias dienas labai santūriam Liuksemburge, ir tas dusty rose taps man labai spalvota) :)

Maniau padarysiu geresnių fotkių grįžus ir išskalbus, bet dedu fotkes iš Portugalijos – karšto taško:) Nors ir siaubingai nesufokusuotos, padla kamera tingi savarankiškai dirbti:/

Advertisements

7 Comments

Filed under Sumeistravau

7 responses to “Siūlai siūlai …. ką ten padarykit?

  1. super kaklas ir šiltas….

  2. Aš jau ravelryje apžiūrėjau, ale visą kūrimo istoriją tik dabar perskaičiau :D. Gražus šitas variantas, ir nereik niekam pasakot, kad ne toks “mianiškas” užmanymas buvo. Ir ta dusty rose labai sweet :)

  3. Aurelija

    Man tai kur patiestas tas daiktas irgi negražu tos lazdelės. Bet ten, kur tu apsirengus, viskas labai gražu – ir kur ant pečių, ir kur tik ant kaklo. Labai gražiai atrodo.

  4. ugne

    Super atrodo :). Ir tos lazdelės labai vietoj ir labai tinka

  5. jurga

    Nu man tai gražu tos lazdelės, sakyk ką nori :) Jeigu jųjų nebūtų, tai viršutinis margumas būtų per margas ir pranyktų bemargėdamas, o lazdelės jam pagrindą po kojom duoda. Tvirtą tokį ir patikimą – kad viršus galėtų sau smagiai margėt, va.

  6. nu jo, geriau pagalvojus – gražu:)))
    (galėtum painkšti, kad labai šali ausis, tavo kepurė beveeeik baigta, beeeveik, painkštum, pabaigčiau per vakarą) :))

  7. o man, kaip nežinovei, tai gražu tos lazdelės, nes paskui labai liuks tas intarpas eina… nu nežinau, viskas man gražu ir tiek :)

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s