Pabudome ir kelkimės

Man būna ne taip. Aš pirma atsikeliu, tada bandau kaip nors pabusti.

Kai nusprendžiau pradėti lengvai keltis, Vienos Draugės reakcija buvo tokia: ” labai nemėgstu kai kiti taip viešai ir akis draskančiai teigiamais patampa:/ paskiau kaip šiukšlė pasijaučiu:/”.

Bet aš vis tiek nepasidaviau, kėliausi anksti ir nebegalvodavau dieve-kaip-beprasmiška-keltis-kai-taip-gera-miegoti.

Žodž, aštuntą valandą šeštadienio rytą aš jau ėjau pro duris. Visą savaitę tas rūkas. Labai galvą susuko, nepatingėjau net šeštadienį dėl jo atsikelti. Tai aišku, šeštadienis ir rūkui šeštadienis, ir jo nebuvo. Buvo tokia vos šiokia tokia miglelė. Bet vis tiek buvo žvėriškai gražu.

Advertisements

3 Comments

Filed under Vaizdai

3 responses to “Pabudome ir kelkimės

  1. Laima

    Taip aš, neseniai užmačiau, tai kartais užsuku, jei galima.

  2. Laima

    Nuostabus ruduo. Ir žmogus ir paukštukas grožisi gamta…. gražu, spalvos nuostabios.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s