Jo Didenybė Liuksemburgas

Kvietimą atvažiuoti kuriam laikui į Liuksemburgą gavau dar būdama Briuselyje. Briuselyje – o vėliau dar ir Vilniuje – beveik visų reakcija buvo – ojėėėėj, ojėėėėėėėėėj….į Liuksemburgą … siaubaz – kaip ten nyku, ojėj, kaip ten nėra, ką veikti, ten nieko nėra, ten kaimas, ten toks kaimas, oiiii – ten visiška provincija, nu kaimas, nu visiškas, ten būčiau mirus/miręs iš nuobodulio…ten neįmanoma, ten taip nėra ką veikti, nugi ten nieko nėra, vienas ar du kino teatrai, nu daugiau nieko..na dar keli barai ir restoranai, bet šiaip tai nykuma, oj ne, ten visiškai nėra kur apsipirkti, sekmadieniais ten žinok miręs miestas, ten nė gyvos dvasios nėra, ne ne, ten nepavažinėsi taip kaip čia, ten užkampis, ten kaimas, nu provincija visiška. O dar kiti tiesiog tylėjo, gal neturėjo nuomonės, nežinau.

Bet “nebuvimu ką veikti” manęs tikrai neišgąsdinsi. Niekaip nesuprantu, kaip gali nebūti, ką veikti. Man beveik niekada nebūna to jausmo, kad nėra ką veikti, gal dėl to, kad viena iš mano be galo mėgiamų veiklų – nieko neveikti :)) Be to, nors gyvenu labai lėtai, jaučiuosi bėganti, taigi toks užutekis  su “nieko-ten-nėra” mane labai traukė ir viliojo, aš tiesiog jaučiau tą ramumą, lėtumą, spoksojimą, svajojimą.

Pirmą kartą į Liuksemburgą traukiniu iš Briuselio atvažiavau berods sausį, o gal gruodį – nesigaudau laike. Atsimenu, kad buvo labai minkštas oras, lijo,  darganota, bet ta dargana tokia švelni ir nekandanti, dardėjau tris valandas traukiniu, klausiau detektyvą, mezgiau ir dairiaus pro langus, kuo arčiau Liuksemburgo, tuo gražiau man atrodė už langų, sniegas buvo nutirpęs, visur pievom garmėjo upeliai, ėmė atsirasti kalvų kalvelių, mėlynai žalios spalvos girių, ir tas miestas / šalis mane ėmė traukti. Jame buvau tik kelias valandas ir nespėjau susidaryti jokio įspūdžio, o ir nesistengiau, mano vidinis kritikas kažkoks vis labiau apsiblausęs. Bet į akis man labai krito tiltai…dievuliau, kokie jie dideli ir kitoniški, tokie, kokie būna tik Karalystėse :)))

Dabar čia aš jau mėnesį ir mano meilė šitam miestui / šaliai tik didėja. Kaip čia gražu, kaip karalystiška, kokios čia girios – net miesto vidury:))) na gerai, gal ir ne girios iš tikrųjų, bet aš jaučiuosi kaip giriose, ir gal iš tikrųjų nėra to mėlyno žalumo, gal mano akys iškraipo spalvas:)) O tie skardžiai! Kaip man jie patinka.

O gatvelės – tai aukštyn kyla, tai staigiai leidžias žemyn, grįstos, namukais mažais langeliais kraštuose apstatytos. Dar tie požeminiai tuneliai. Kaip tuneliai man jie gal ir nėra labai įdomūs – drėgna, tamsu. Bet kai aš imu galvoti, kaip juos statė, ir kaip jais naudojuos, ir kokie siaubingai ilgi jie buvo – na negaliu nesižavėti čia gyvenusiais žmonėmis, negaliu nesižavėti visa šalimi.

Ir veikti čia man tiek, kad ir vėl reikės laukti “kito užkampio”, kad pasijausčiau nebėganti, nesustosiu čia, nepasijausiu sustojusio laiko užuteky.

Čia yra tokia fantastiška E. Steicheno fotografuotų portretų paroda, mane ji traukia, einu einu ratais….nepaleidžia, man atrodo dar iki rugpjūčio galo bus:)) ėmiau net svajoti, kaip noriu fotografuoti žmones, be jokio surežisavimo, be jokių primestų dekoracijų. Kaip norėčiau sutikti daug žmonių, kurių portretus norėtųsi fotografuoti, kaip norėčiau matyti tuos žmones, palinkusius prie kokių nors darbų, prisėdusius su cigarete ant suolelio, užsisakančius vyno bare su istorija, kartais su kaukėm, kartais be.  Dar yra Clausenas, kuris mane irgi traukia, tik aš jį vis iš tolo tik matau, tai kokia gatvė pasirodo besanti perkasta ir negaliu į jį patekti, tai kažkur į kitą pusę pasiklydus nuvinguriuoju. Gal ir nieko ten tokio nėra, bet man namai ir gatvelės iš tolo atrodo labai su istorija. Dar yra Grundas su Scott’s bar prie upelės, gali prie alaus parymoti, paskaityti ar net pamegzti, jei alaus valandą lauki:)))) bet jei oras gražus, tai ko ten skubėti ir nervintis, kad laukti reik. Dar yra daug barų, apie kuriuos kol kas tik skaičiau, bet patikrinti juos labai noriu. Dar yra restoranų, apie kuriuos neskaičiau, bet numanau, kad yra, ir patikrinti irgi noriu:)) Dar yra daug takų vaikščioti pėsčiomis, mano takai kol kas tik Petrusės slėniu apsiriboja, dar man rodos viso jo nesukvėpiau:)) dar yra įdomių žmonių, kurių ansčiau nemačiau, bet kuriuos, kažkodėl atrodo, pažįstu. Na gerai…čia dar yra TRAUKINIŲ :)))) blemba, kaip man patinka traukiniai ir stotys, nepatikėsit, bet aš kartais vakarop užeinu į stotį pakeliui eidama, pažiūriu, kur galima artimiausią pusvalandį nuvažiuoti, kokius miestelius kerta, nusiperku kokakolos ir kokį žurnalą kioske ir einu toliau:)) ooo..dar yra didelis parkas, jame dar nebuvau, tiesiog dar neprisiruošiau. na o dar yra visokiausių miestelių kaip iš pasakų knygų iliustracijų!!! ir iki tų miestelių nuvažiuoti kainuoja tik 1,50 eur arba 3 eur jei dar ir grįžti nori :))

tai čia aš paminėjau tik tai, kas man staiga į galvą atėjo, bo čia visko pilna – gerokai daugiau viso. O dar kai pagalvoju, kad ateis ruduo ir aš vis dar čia būsiu ir matysiu rudenėjančias tas mėlynai žalias girias – tai, žinokit, svaigstu kaip nuo vyno :)))

ooo..o kur dar knygų kaimas??? įsivaizduojat? kaimas (vardu Redu), kuriame yra apie 20 knygynų, visur vis kitokį skaičių nurodo, tai tiksliai nežinau, kiek ten jų, bet nemažai :)) na gerai, tas kaimas Belgijoj, bet Belgiją aš myliu nė kiek ne mažiau nei visas kitas šalis, kurias myliu :))

Taigi manęs laukia dar daug gražių mėnesių, o vėliau gal, Aukštybėms panorėjus ar paliepus, gyvenimas mane dar kiton šalin nuves :)

Ir, tiesa, labai ačiū už padrąsinančius laiškus, bo vakar nuėjus miegoti rūgojau save užsusireikšminimą, gėdinausi, kad visiems išsiuntinėjau link’ą ir peršu savo bezgramatiškas rašliavas :))

ooo…dar prisiminiau, kas mane čia labai žavi. Išeini iš namų, pasuki dešinę ir per 10-15 min. neskubaus ėjimo atsiduri  miesto vidury. Pasuki į kairę – po dešimties minučių ėjimo atsirandi kviečių ir žolių laukuose už miesto :)) jaučiu aš tikra Kaimietė prigimtimi, nors žemės ūkis manęs netraukia:))

Advertisements

4 Comments

Filed under Uncategorized

4 responses to “Jo Didenybė Liuksemburgas

  1. jurga

    Ačiū, žinok, va ir turėsiu omeny, jeigu ką :)))

  2. jurga

    dievenukaipgražukaipgražukaipgražu… ir tiltai, ir pievos… o geležinkelis išvis be konkurencijos, jeigu čia toks vaizdas pro langą matosi, tai galima ir numirt nekuriems iš pavydo :)
    apžiūrėjau gūgle Steicheno nuotraukas, ačiū! :)

  3. žinok man staiga pasidingojo, kad gal aš ne tik Olanijoj norėčiau gyvent, gal ir Liukse norėčiau :D nu su sąlyga, kad tai rami vieta ir teoriškai, panorėjus, būtų galima augint avis, o jei nepanorėsi avių augint, tai galėsi kokį palaikį darbą susirast :D

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s