Category Archives: Dalinuosi

Surask (savo?) Momo

Miadžikas šiandien man užrodė labai labai fainą dalyką, va šitą.

Siūloma nuotraukose surasti Momo. Pradžioj negalėjau patikėti, kad ten kas nors yra, nes nuotraukoj matosi tik tai, kas matosi, ir jokio šunies nesimato. Dar paklausiau, ar tikrai visur šuo yra. Pasirodo, kad visur. Bet vis tiek negalėjau patikėti, nes žiūriu žiūriu, o nieko ten nėra, tik tai, kas matosi. Bet taip bežiūrint staiga tas šuo išlindo :))) Tada ėmiau žiūrėti dar vieną, ir dar vieną ir dar vieną nuotrauką. Kartais gana greitai pamatydavau, o kartais reikėdavo ilgiau pasėsėdi ir pažiūrėti, kol jis kur nors pasirodydavo. Jam pasirodžius – džiaugsmo begalė :)

Atėjo ne tik džiaugsmo begalė, bet ir supratimas, kad va taip mes kiekvienas savo gyvenime nematome daugybės Momo, žiūrime žiūrime ir kategoriškai sakome, kad nėra. O Momo visada yra, visokiais pavidalais, visokiuose gyvenimo kampučiuose. Reikia lėčiau žiūrėti, su mažiau pretenzijų, atviresnėmis akimis/širdimis/galvomis.

Ryt pabandysiu pamatyti savo Momo, o gal dar ir šiandien :)

Linkiu visiems matyti :) Ypač tiems, kam nyku ir liūdna – Momo tikrai yra, visose nuotraukose, kiekvienoje dienoje :)

1 Comment

Filed under Dalinuosi

Nekantru?

Labai noriu pasidalinti:

http://www.positivelypositive.com/2014/08/01/feeling-impatient-learn-how-to-trust-divine-timing/?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+positivelypositive%2Fpositive+%28Positively+Positive%29

Leave a comment

Filed under Dalinuosi

Akimirka

“Rask laiko džiaugtis tyliais stebuklais,

nereikalaujančiais dėmesio.”

John O’Donohue (vertė D. J. Vabalienė)

IMG_1380.CR2

 

IMG_1381.CR2

 

IMG_1334.CR2

4 Comments

Filed under Dalinuosi, Vaizdai

Eiii, aš čiaaaa!

Šiandien po šimto metų iš ankstaus ryto susiradau Positively Positive, visiškai automatiškai, bežiūrinėdama kas-nutiko-įdomiose-vietose-kol-miegojau. Ir negaliu nepasidalinti viena labai pralinksminusia žinute. Permečiau akimis, net neperskaičiau atidžiai, ir iškart pamačiau, kaip žmonės (ir aš) lenda iš savo slėptuvių, atsimerkia, gal kiek nedrąsiai pradžioj, išsitiesia visu ūgiu (slėptuvėse paprastai mažai vietos) ir po minutės kitos dvejonių ima moti Gyvenimui ir džiaugsmingai šaukti: eeeiiii, aš čiaaaa, ašš čiaaaa :) ir Gyvenimas moja atgal :)

 

Leave a comment

Filed under Dalinuosi

Kepurė-burtas

Noro Flower Bed by infusionn
Noro Flower Bed, a photo by infusionn on Flickr.

Vieną kartą labai nekasdienėm (o gal ir labai kasdienėm) aplinkybėm sutikau vieną merginą. Taip paprastai, be jokių įžangų ir ceremonijų. Taip, kaip man labiausiai patinka.

Bekalbant paaiškėjo, kad jai reikėjo kojinių. Aš norėjau jas jai numegzti. Šiaip sau, dėl džiaugsmo. Ji iškart suprato, kad visai normalu taip norėti – nepažįstamam žmogui numegzti kojines dėl džiaugsmo, įdavė man į rankas du kamuolius prašmatnių siūlų ir net nepaklausė vardo ar telefono numerio. Nes tiesiog nepagalvojo, kad reikia klausti visko ir apsisaugoti, kad nedingčiau su visais siūlais. Kojines palikau sutartoj vietoj, nes irgi neturėjau nė jokio kontakto. Ir vardo tada nežinojau :)

Vėliau dar kelis sykius netyčia susitikom. Tada paaiškėjo, kad ji nori kepurės. Pagal užmanymą galvojau vienokią megzti. Net siūlus gavau. Bet pradėjusi megzti supratau, kad ne tai, visai ne tai. Vienus siūlus pakeičiau kitais, tada dar vienų pridėjau. Ir gavosi dvi kepurės. Viena labai faina, o kita – labai stebuklinga. Su kiekviena tos stebuklingosios eile, su kiekviena išmegzta akimi jaučiau ir mačiau tą merginą visą laimingą ir švytinčią, jau šį pavasarį keliaujančią su stebuklinga kepure. Ir tikrai ne pati prisigalvojau, kiekviena išmegzta akis man apie tai kalbėjo. O man tik duok stebuklų, aš jais tikiu :) Ir tikiu, kad pavasaris jai ateina labai dosnus ir laimingas.

Ir dar tikiu, kad stebuklais reikia kuo plačiau dalintis. Todėl su Žirafomis nusprendėme aprašyti, kaip tą kepurę nusimegzti. Ir dalinamės tuo aprašymu :)

Taigi, dabar ir jūs galite turėti  TĄ kepurę-burtą. Koks bus jūsų burtas – nežinau, kiekvienam jis vis kitas. Pačios mezgamos akys, pačios gulančios spalvotos eilės pasakys, jei klausysite. O jei tingite / nenorite / nemokate megzti, pas Žirafas rasite ir vieną kitą jau numegztą. Dabar arba vėliau.

Keliaujam pas ŽIRAFAS!

p.s. tarp kitko, akys greičiausiai garsiai nepasakys, nebijokit ir nenusiminkit neišgirdę :)) net jei tiksliai nežinosite, kas per burtas jūsų kepurėje, jis ten bus, be jokiausių abejonių. Būtent tas, kurio jums reikia. Net jei dar nežinote, kad jums jo reikia. Net jei atrodys, kad nėra. Jis ten tikrai bus :)

p.p.s. Žirafos – tobula komanda, su tokia komanda galiu turbūt bet ką pasaulyje :))

4 Comments

Filed under Dalinuosi, Kaip pasidaryti, Siūlai, Sumeistravau

rankų darbo sagos / hand made buttons

SAGOS SAGOS SAGOS …. ir tuo viskas pasakyta :))

va čia!

2 Comments

Filed under Dalinuosi, Reklama

…o tada…

Early Christmas Gift by infusionn
Early Christmas Gift, a photo by infusionn on Flickr.

Važiuodama namo su didžiule ir labai sunkia dovana (Kalėdų Senelis man paliko Mezgimo zonoje) visą kelią galvojau, ką parašysiu. Ne taip galvojau, kaip galvojama iš nežinojamo, iš bandymo ką nors pritempti. Ne. Kaip tik tiek minčių buvo, tiek džiaugsmo, ir labai žinojau, kiek visko prirašysiu. Apie tai, koks nuostabus Kalėdų Senelis, kaip žinau pas ką jis užsuko skudurėlio uogienės dangteliui aprišti, pas ką – avies, vadu Avis, kur kepamų sausainių laukė prie pečiaus ant taburetės įsitaisęs. Bet dabar žinau, kad neparašysiu daugybės tų žodžių ir tekstų, nes daug kalbėdama pametu svarbiausius dalykus.

Tai tik pasakysiu, kad labai gera yra duoti, ir labai gera – priimti :) Visa širdimi iš visos širdies :)

Dovana dėžutėje man buvo taip netikėta, kad privertė garsiai aiktelėti, o vėliau, kai dar labiau suvokiau, koks atidus tas Kalėdų Senelis buvo, tai ir susigraudinau. Gavau ne tik daiktų dovanų, bet ir didžiulį kūrybinį džiaugsmą. Atsitokėjus iš susigraudinimo, beveik net seilės ėmė tekėti idėjoms viena po kitos verčiantis kūliais galvoje. Taigi sau iš tų naujų vasarą atkeliavusių Noro siūlų nieko nenusimezgiau (o dabar bus man man ir tik man), viską Žirafų parduotuvei megziau. Ir apie tai galvodama gavau dar vieną dovaną – suvokiau, kodėl taip noriu parduotuvei viską, kas man gražiausia megzti, iš man gražiausių ir geriausių siūlų. Iš gryno egoizmo. Labai noriu gatvėje matyti spalvotagalvių, spalvotakalių, spalvotarankių žmonių. Ne dėl jų pačių ir net ne dėl spalvotesnės aplinkos – dėl savęs, dėl to didžiulio apsidžiaugimo ir nustebimo pamačius tokią galvą,tokį kaklą ar rankas arti ar tolumoj. Ir dėl to, kad galima prieiti prie spalvotagalvio-kaklio-rankio ir pasakyti – ir man…ir man taip gražu :) net jei esi ekstremalus intarvertas, gali tai padaryti. va čia ir Stebuklas.

Ačiū Sonata ir Rasa. Per sumaištį deramai net neapsikabinau JŪSŲ :) ačiū :)

p.s. Upsa iškart ėmė aiškintis, o Avis tai kam? siūlų kamuoliukui? ne? tada sausainiam? aguonos saldainiam? ar šiaip naminis gyvuliukas?

nu, iš akių man atrodo, kad Avis yra šiaip naminis gyvuliukas. man rodos jos net nenervuoja, kad aš Sekcijos neturiu.

va čia

9 Comments

Filed under Dalinuosi, Malonumai, SWAP