Category Archives: Dalinuosi

Eiii, aš čiaaaa!

Šiandien po šimto metų iš ankstaus ryto susiradau Positively Positive, visiškai automatiškai, bežiūrinėdama kas-nutiko-įdomiose-vietose-kol-miegojau. Ir negaliu nepasidalinti viena labai pralinksminusia žinute. Permečiau akimis, net neperskaičiau atidžiai, ir iškart pamačiau, kaip žmonės (ir aš) lenda iš savo slėptuvių, atsimerkia, gal kiek nedrąsiai pradžioj, išsitiesia visu ūgiu (slėptuvėse paprastai mažai vietos) ir po minutės kitos dvejonių ima moti Gyvenimui ir džiaugsmingai šaukti: eeeiiii, aš čiaaaa, ašš čiaaaa :) ir Gyvenimas moja atgal :)

 

Leave a comment

Filed under Dalinuosi

Kepurė-burtas

Noro Flower Bed by infusionn
Noro Flower Bed, a photo by infusionn on Flickr.

Vieną kartą labai nekasdienėm (o gal ir labai kasdienėm) aplinkybėm sutikau vieną merginą. Taip paprastai, be jokių įžangų ir ceremonijų. Taip, kaip man labiausiai patinka.

Bekalbant paaiškėjo, kad jai reikėjo kojinių. Aš norėjau jas jai numegzti. Šiaip sau, dėl džiaugsmo. Ji iškart suprato, kad visai normalu taip norėti – nepažįstamam žmogui numegzti kojines dėl džiaugsmo, įdavė man į rankas du kamuolius prašmatnių siūlų ir net nepaklausė vardo ar telefono numerio. Nes tiesiog nepagalvojo, kad reikia klausti visko ir apsisaugoti, kad nedingčiau su visais siūlais. Kojines palikau sutartoj vietoj, nes irgi neturėjau nė jokio kontakto. Ir vardo tada nežinojau :)

Vėliau dar kelis sykius netyčia susitikom. Tada paaiškėjo, kad ji nori kepurės. Pagal užmanymą galvojau vienokią megzti. Net siūlus gavau. Bet pradėjusi megzti supratau, kad ne tai, visai ne tai. Vienus siūlus pakeičiau kitais, tada dar vienų pridėjau. Ir gavosi dvi kepurės. Viena labai faina, o kita – labai stebuklinga. Su kiekviena tos stebuklingosios eile, su kiekviena išmegzta akimi jaučiau ir mačiau tą merginą visą laimingą ir švytinčią, jau šį pavasarį keliaujančią su stebuklinga kepure. Ir tikrai ne pati prisigalvojau, kiekviena išmegzta akis man apie tai kalbėjo. O man tik duok stebuklų, aš jais tikiu :) Ir tikiu, kad pavasaris jai ateina labai dosnus ir laimingas.

Ir dar tikiu, kad stebuklais reikia kuo plačiau dalintis. Todėl su Žirafomis nusprendėme aprašyti, kaip tą kepurę nusimegzti. Ir dalinamės tuo aprašymu :)

Taigi, dabar ir jūs galite turėti  TĄ kepurę-burtą. Koks bus jūsų burtas – nežinau, kiekvienam jis vis kitas. Pačios mezgamos akys, pačios gulančios spalvotos eilės pasakys, jei klausysite. O jei tingite / nenorite / nemokate megzti, pas Žirafas rasite ir vieną kitą jau numegztą. Dabar arba vėliau.

Keliaujam pas ŽIRAFAS!

p.s. tarp kitko, akys greičiausiai garsiai nepasakys, nebijokit ir nenusiminkit neišgirdę :)) net jei tiksliai nežinosite, kas per burtas jūsų kepurėje, jis ten bus, be jokiausių abejonių. Būtent tas, kurio jums reikia. Net jei dar nežinote, kad jums jo reikia. Net jei atrodys, kad nėra. Jis ten tikrai bus :)

p.p.s. Žirafos – tobula komanda, su tokia komanda galiu turbūt bet ką pasaulyje :))

4 Comments

Filed under Dalinuosi, Kaip pasidaryti, Siūlai, Sumeistravau

rankų darbo sagos / hand made buttons

SAGOS SAGOS SAGOS …. ir tuo viskas pasakyta :))

va čia!

2 Comments

Filed under Dalinuosi, Reklama

…o tada…

Early Christmas Gift by infusionn
Early Christmas Gift, a photo by infusionn on Flickr.

Važiuodama namo su didžiule ir labai sunkia dovana (Kalėdų Senelis man paliko Mezgimo zonoje) visą kelią galvojau, ką parašysiu. Ne taip galvojau, kaip galvojama iš nežinojamo, iš bandymo ką nors pritempti. Ne. Kaip tik tiek minčių buvo, tiek džiaugsmo, ir labai žinojau, kiek visko prirašysiu. Apie tai, koks nuostabus Kalėdų Senelis, kaip žinau pas ką jis užsuko skudurėlio uogienės dangteliui aprišti, pas ką – avies, vadu Avis, kur kepamų sausainių laukė prie pečiaus ant taburetės įsitaisęs. Bet dabar žinau, kad neparašysiu daugybės tų žodžių ir tekstų, nes daug kalbėdama pametu svarbiausius dalykus.

Tai tik pasakysiu, kad labai gera yra duoti, ir labai gera – priimti :) Visa širdimi iš visos širdies :)

Dovana dėžutėje man buvo taip netikėta, kad privertė garsiai aiktelėti, o vėliau, kai dar labiau suvokiau, koks atidus tas Kalėdų Senelis buvo, tai ir susigraudinau. Gavau ne tik daiktų dovanų, bet ir didžiulį kūrybinį džiaugsmą. Atsitokėjus iš susigraudinimo, beveik net seilės ėmė tekėti idėjoms viena po kitos verčiantis kūliais galvoje. Taigi sau iš tų naujų vasarą atkeliavusių Noro siūlų nieko nenusimezgiau (o dabar bus man man ir tik man), viską Žirafų parduotuvei megziau. Ir apie tai galvodama gavau dar vieną dovaną – suvokiau, kodėl taip noriu parduotuvei viską, kas man gražiausia megzti, iš man gražiausių ir geriausių siūlų. Iš gryno egoizmo. Labai noriu gatvėje matyti spalvotagalvių, spalvotakalių, spalvotarankių žmonių. Ne dėl jų pačių ir net ne dėl spalvotesnės aplinkos – dėl savęs, dėl to didžiulio apsidžiaugimo ir nustebimo pamačius tokią galvą,tokį kaklą ar rankas arti ar tolumoj. Ir dėl to, kad galima prieiti prie spalvotagalvio-kaklio-rankio ir pasakyti – ir man…ir man taip gražu :) net jei esi ekstremalus intarvertas, gali tai padaryti. va čia ir Stebuklas.

Ačiū Sonata ir Rasa. Per sumaištį deramai net neapsikabinau JŪSŲ :) ačiū :)

p.s. Upsa iškart ėmė aiškintis, o Avis tai kam? siūlų kamuoliukui? ne? tada sausainiam? aguonos saldainiam? ar šiaip naminis gyvuliukas?

nu, iš akių man atrodo, kad Avis yra šiaip naminis gyvuliukas. man rodos jos net nenervuoja, kad aš Sekcijos neturiu.

va čia

9 Comments

Filed under Dalinuosi, Malonumai, SWAP

Mikroskopinio dydžio gamintojai (MDG)

Čia bus reklama, pati tiesmukiškiausia :) Raginsiu Kalėdoms ar kitoms šventėms dovanas pirkti iš MDG. Man atrodo, kad nejučia įkvėpė Gintė iš Kokono :)

Egzistuoja pasaulyje smulkieji gamintojai. Tikrai nežinau, kas jie yra, bet kažkas, kas negamina tonomis – turbūt. Bet egzistuoja ir mikroskopinio dydžio gamintojai, net nematomi plika akimi, apie juos paprastai sužinoma iš lūpų į lūpas, ir ne itin plačiai. Tokių mikroskopinių gamintojų žinau jau kokių dešimt metų. Ko tik nesu pirkusi iš jų, ir niekada nenusiviliu, nes tarp jų yra be galo profesionalių ir labai kokybiškai dirbančių, tik tokius ir reklamuosiu.

Po komentarų noriu papildyti, kad čia jokia ne iniciatyva ir jokio portalo iš mano pusės tikrai nebus, nes tai tiesiog visiškai neįdomu :) Nenoriu masiškai kažką reklamuoti, nes tada viskas virsta vienu didžiuliu supermarketu, kur nežinia nei kas, nei kaip, ir tie gerieji kuklieji vėl pasimeta kažkur ir lieka nepastebėti. Čia tik noriu pasidalinti savo pačios įspūdžiais apie tuos, kuriuos pažįstu, žinau, išbandžiau ar myliu :) 

Bet komentaruose visi, kas norite, tikrai galite palikti savo kontaktus :)

NEĮRAŠIAU SEDONOS! taip, kaip gi aš praleidau Donatą. Man Donata – pati geriausia Lietuvos tekstilininkė. Atradusi ją gana senokai taip žavėjausi (ir tebežaviuosi) jos darbais, kad net susidraugavome. Aišku, dabar kažkiek metų nesimatėm per mano vojažus, bet draugystė gi širdyse būna, ne kur kitur. Taigi, turiu labai ne vieną ir net ne penkis Donatos veltus šalikus ar šalikėlius. Dar turiu dvi rankines ir vieną labai prašmatnią terbelę, jos pačios rūdimis dažyto audinio. Tai va. Bet dabar Donata rengia visokius Apple daiktus ir visokias skaitykles. Iki šiol graužiuos, kad neturiu nė vieno iš jų. Gryniausiai dėl tų fantastiškų dėklų. Šiaip tai šimtas metų man tie gadžetai.

Dar buvau neįrašiusi Daivos, arba Stiklo karoliukų dirbtuvėlės Ūta. Oi kaip man patinka jos stiklai. Irgi nevardysiu, kiek ko turiu iš jos prisipirkusi:)) ir auskarų, ir kaklapuošių, ir miniatiūrinį stiklo buteliuką, ir palaidų karoliukų. Jos darbais galima ir puoštis, ir šiaip delnuose dėl džiaugsmo laikyti )

Ir, aišku, Žirafos, jos irgi tarp tų plika akimi neįžiūrimų gamintojų. Mezginiai gal ir nelabai dovanoms, nupirksi vienam ir kitiems nebeliks pinigų:))) Nors pirštinės tai ojojoj kokia dovana būtų, ojojoj kokia dovana. Bet labai gera dovana būtų ir levandų prikimštos gražiosios pagalvėlės (vos delno dydžio), jos labai tinka tetulėms, dėdulėms, mamulėms, tėtuliams, sesulėms ir draugams. tas daiktas įtiks visiems, nes visi turi spintą ar komodą ar bent stalčių. Ir lovą turi, o tokia pagalvėlė prie lovos labai maloniai ir vos vos juntamai kvepia ir ramina. Dar dovanoms labai tinka mažos rankomis įrištos knygelės. Gal ne kiekvienam, bet romantiškai sielai – labai tinka :) Dar labai geras ir mano pačios išbandytas reikalas – išpieštos medinės dėžutės. Dar – puikios rankų darbo spalvotos sagos,  bet jų reikėtų ieškoti pas “Smagu visiems“.  Visą šeimą galima apipirkti vienu užėjimu :)) (aaa..poblatu pasakysiu, kad pas Žirafas iki Kalėdų dar gali būti fainų vilnonių kojinių, tos tai tikrai labai tinka dovanoms, pažadėti negaliu,  bet labai gali būti, kad bus)

Kalėdoms visad reikia daug maisto. Gal kam ir patinka aplink puodus suktis, tai tebūnie. Bet mes su žirafomis nusprendėme, kad netepsime nei rankų, nei blėkų, ir kalėdinius keksus užsisakysime iš Kamanės Gurmanės. Paskui dar pagalvojom, kad ir sausainių užsisakysim. O dar ten visokių užkandžių užkandėlių. Daug ką ragavome, viskas buvo labai labai gardu. O dar tikrai žinome, kad Kamanė nenaudoja jokių nesąmonių, gamina viską iš kokybiškų natūralių produktų, be galo myli gaminti ir gamina, nes negaminti negali (kaip aš negaliu nemegzti). O kai taip skanu ir dar geros kainos, tikrai neverta per daug pačiam miltuotis ir tešluotis. Kamanės Gurmanės skanumynai čia, būtinai užsukite.

Laimą, arba Laimiką, žinau jau labai seniai. Turiu netgi jos pagamintą lėlę, va šitą. Laima turi savo stilių, kad ir ką daro, viskas labai kruopštu, suderinta, neperkrauta. Jau buvau pametusi ją ir nežinojau, ką ji daro, bet su žirafomis vėl aptikome Laimiką FB, pasirodo, ji dabar siuva labai gražias lėles su labai gražiais plaukais ir pūstus sijonėlius mažametėms damutėms :) Savo mergaitei nė neabejodama pirkčiau šioms Kalėdoms Laimiko lėlę (ir žinoma sijoną!!). Užsukite, gal savo mergaites nudžiuginsite :)

Svirplelė arba Lina arba Lina ir Adomas arba Lina, Adomas ir Mergaitės!!! Atvirai sakau, labai myliu tą šeimą. Kokie nuostabūs jų darbai, kaip drąsiai ir gražiai jie gyvena, kiek aplink juos meilės jaučiasi, kai sutinku kur mugėje. O darbai…turiu milijoną auskarų, kaklapuošių, broškelių ir sien-puošių, ir dar noriu, be galo, be saiko. Užsukite pas juos ir suprasite, kodėl. Mmmmm…..tokios dovanos mane ant debesies užkeltų:))) 

Woolf’as arba Jurga. Renkite vaikelius labai kokybiško natūralaus pluošto rūbeliais. Nerenkite akrilu, gi akrilas iš naftos gaminamas. Ar kažkaipten. O Jurga tokių dailių daiktelių primezgusi, viskas natūralu ir stilinga. Ir ne šiaip bet ką, bet tai, kas geriausia vaikams, nes turi rengti savus du mažamečius, taigi tikrai žino, ko jiems reikia :)

Vėl maistas, ir ne tik Kalėdoms. Jau ko ko, bet sūrių tai reikia visus metus, ypač jei tai “Varinio puodo” sūriai. O jei dar sūriai iš jaunų, labai ramių, atvirų, nuoširdžių  žmonių, na tokių Tikrų Sūrininkų. Jie patys augina (ne sūrius, o karves ir avis), patys gano (ir vėl, ne sūrius, o gyvuliukus), patys melžia (irgi gyvuliukus), patys spaudžia (dabar jau sūrius) ir patys savo rūsiuos brandina. Miadžikas tuos sūrius valgo kiaurus metus, jos šeimos šaldytuve visada tų sūrių yra :)

Virginiją kadais užmačiau Flickr’e, pirmiausia pamačiau mikroskopinius nertus puodelius. Paskui pamačiau visokių “pjaustomų” daržovių, dešrų ir kito gėrio. Nertų, visiškai saugių ir labai įdomių vaikams žaisti. Dabar FB užtikome jos Siūlų kamuoliukų istorijas ir dalinamės jomis :)

Vaida, visai visai mikro :) labai gražu, labai šilta, labai dovanotina :)) veltų daiktų būna visokių. bet būna jų labai profesionaliai suveltų, va tie tai lobis. Kas pabandė gerai suveltas šlepetes, kitokiomis nebeapausi!

Apie Mielą Sielą sunku ką nors žodžiais pasakyti. Žiūrėdama į jų medinukus noriu tik dūsauti ir svajoti. Ir Žaisti. Tikrai :)

O ta Ivė. Prisipažinsiu. Stovėjom su mergom Kokone, žiūrėjome į suknėtas taškėtas maždaug keturmetes  ir dejavome, kad Ivė nebemažametėm mergaitėm suknių nesiūna, o aš taip norėjau tokios taškuotos trikotažinės suknios, kad kuo rimčiausiai burbėjau po nosim – pasisiūsiu, tikrai pasisiūsiu, nu tikrai, pamatysit. Aišku, kad nepasisiūsiu. Nes tai bus ne tai. Geriau palauksiu, kol Ivė ims siūti nemažametėms mergaitėms. Ir jūs ne siūkit, o pirkit :)

Dar yra tokie Bijūnai. Eina jie sau. Kaip pas juos viskas gražu, pas tuos Bijūnus. Savo damoms karolius dovanokit. Žiauriai gražūs!

Inga Bardau. Jei norėtumėte sau ar kitam padovanoti spalvotus auskarus ar kaklapuošius, labai rekomenduoju Ingos darbus. Turiu daug jau nuo seniai, labai mėgstu iki šiol, labai kitoniški, spalvoti, įdomūs :)

Ramintą arba Artpocket irgi kadais užtikau Flickr’e. Labai labai rekomenduoju norintiems puoštis :) Man labai patinka, gal kad daug gamtos jos darbuose?

Giedrę Kaubrytę Schmidt (arba Manomine) irgi radau Flickr’e. Tai ką ji daro, varo iš proto mano vidinį vaiką. Bet taip varo iš proto, kad tas griūna ir nualpsta iš norėjimo (net nesugeba kaip normalus vaikas griūti rėkti ir spardytis, emocijos per stiprios) Tos Pasakos, kuri gimsta Giedrės nežinaukur – fantazijose, širdyje, rankose? Čia jau ta magija, kurios neišriši. Būtinai pažiūrėkite!

Flickr’e sutikau ir Dovilę arba Doribig. Pirmiausia labai patiko jos nuotraukose  stebėti gyvenimą aplink ją, o gal joje? Ir vėl, kai kurių paslapčių galva nesuprasi.  Taip iš pagarbaus atstumo stebėdama gyvenimą aplink ją, pastebėjau, kad jos – ir vėl – fantazijose, širdyje ar rankose gimsta mažučiai veikėjai. Bet kuris labai praktiškas žmogus pasakys, kad laisviausiai galima gyventi be visokių tokių įsegamų, delne ar kišeniuje nešiojamų žmogeliukų. Aišku galima, Dievuliau, galima tai viską, bet ar reikia? :))

Rūta Elzė!! Šita mergaitė pati iš kitos planetos, man atrodo. Ir jos darbams apibūdinti žodžių neturiu, kaip tik norisi dar ir kvėpavimą sulaikyti. Buvau jau ją pametusi, bet šiandien prisiminiau ir kaip puoliau ieškoti :)) ir radau, akimirksniu. Labai apsidžiaugiau, kad jos pasaulis tebepilnas Magijos.

Lininiai švėrys! Jei reikia paršų, juodvarnių, dramblių ar kitų žiauriai gražių švėrių, tai tiesiu taikymu prašom į Adatinę. Man jų jau labai reikia…aaa..kaip reikia!

Dar prisiminiau, kad labai gera dovana – žolės. (ne ta, ne ta žolė, nesvaičiokit :)) ) Istorija tokia. Einu žiemą Kaziuko muge ir matau merginukę ir vaikinuką, pardavinėjančius fantastiškiausius iš žolių pagamintus indus, ir kol aikčioju prie tų indų, tie jaunuoliai man įpila arbatos ir aš jau trauksiu toliau….beeeet…gurkšnelis tos arbatos ir kaip skutau atgal, sakau greitai greitai man duokit šitų žolių, tokio stebuklingo skonio/kvapo dar negirdėjau. ir davė jie man tų žolių du pakiukus, neprisimenu, kaip ten tiksliai vadinosi, bet kažkas apie 27 žoles vienoj arbatoj. nežinau taisyklių, kiek žolių turi būti arbatoj, ir ačiū Dievui, nes tos 27 žolės didelis skanumas :) Aha, prie esmės. Tai tie jaunuoliai buvo žolininkės Rasos vaikai :))

Gyvas aliejus. Dar neišbandžiau, bet išbandė ir labai tuo džiaugiasi Miadžikas. O tai jau Labai Rimta Rekomendacija.

Dar didelė fainybė yra Kitokie amatai. Su Aurelija dar spėjom prabėkšom susitikti kadais Labai Seniai kažkur internete. O paslapčia Miadžikas dar sako, kad jų medus – pats skaniausias.

17 Comments

Filed under Dalinuosi, Reklama, Sumeistravau

Žirafos Kokone

Aha aha, sekmadienį iš pat ryto keliaujame į Kokono mugę – žaisti Žirafas ir prisidėti prie Gero Reikalo. Taigi ateikit, Kalėdoms dovanų papirksit (iš mūsų ir iš kitų nuostabių gamintojų/meistrautojų/menininkų/kepėjų/žolininkų/bitininkų), šiaip pasižmonėsit, su mumis pasibičiuliausit, pirštines/kepures pasimatuosit, gražiuosius daiktelius iš arti pamatysit, išskirtinių sagų gal pasirinksit, prie Gero Reikalo prisidėsit. Žodž, Pasekmadieniausit :)

Sekmadienį jau nuo dešimtos ryto pirkėjai, draugai ir palaikytojai renkasi Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Vilniuje, Konstitucijos prospekte. Gal iki kokios trečios ar ketvirtos valandos bus galima kokonauti.

O jei kas labai norėtų prisidėti prie Gero Reikalo, bet negali ateiti į Kokono mugę, nieko tokio – galit va čia tai padaryti.

DSC_0002

Leave a comment

Filed under Aktualijos, Dalinuosi, Reklama, Sumeistravau

Bėgam paskui pažangą

Žirafos jau ir Facebook’e.

IMG_5091

Leave a comment

Filed under Dalinuosi, Reklama, Sumeistravau, Žirafos